Paieškų metu buvo manoma, kad moteris galėjo per klaidą išskristi į Bristolį, tačiau ten lietuvės rasti nepavyko. Buvo tikrinta ir kita versija – kad keleivę dėl nežinomų priežasčių iš Bristolio oro uosto išsivežė vietos greitosios medicinos pagalbos brigada.
Tačiau jau kitą dieną giminės ir artimieji galėjo lengviau atsikvėpti – istorijos atomazga buvo sėkminga. Pasirodo, dėl visko bene kalčiausias kalbos barjeras.
15min susisiekus su dingusiosios marčia, pašnekovė papasakojo apie įtampos kupiną naktį, kuri, beje, buvo įtempta ne tik paiešką vykdžiusiems žmonėms, bet ir pačiai keliauninkei.
Iš Lutono oro uosto į kitą miestą moterį turėjo nuvežti vairuotojas, kuris ją ir turėjo pasitikti tame pačiame oro uoste. Išlipusi iš lėktuvo ji laukė vyro lauke, pačios moters teigimu, net 2,5 val., o nesulaukusi ir sušalusi grįžo į oro uostą.
Giminės spėja, kad galbūt keliautoja su vyru prasilenkė vienas kito nepastebėję.
Neviltis moterį apėmė jau oro uoste, kuomet norėdama pasinaudoti telefonu pamatė, kad nėra ryšio, o pati kito ryšio operatoriaus nusistatyti nemokėjo.
Vis dėlto prisiminusi, kad seseriai vežė lietuvių-anglų žodyną, juo pasinaudojo ir mintyse sudėliojusi keletą sakinių laukė ryto, kol pradės dirbti bilietų kasos.
Tuo tarpu moters artimiesiems naktis buvo itin įtempta. Giminės kreipėsi į Anglijos policiją, sūnus skambino į oro uostą, su prašymu patikrinti, ar jo mama išlipo oro uoste. Galiausiai apie dingimą buvo pranešta ir ambasadai.
„Tuo tarpu anyta nusipirkusi bilietą į Noridžą ir ramiai sau važiuoja“, – nakties istorija dalinosi dingusios moters marti.
Po ilgos paieškų nakties apie įvykį pasakojusi moteris sulaukė anytos skambučio, kuri pranešė, kad jau pasiekė savo tikslą ir pasakė norėjusi paskambinti, tačiau negalėjusi to padaryti. Ir dabar šią istoriją visi galės prisiminti kaip smagų nuotykį.
Artimieji dėkoja neabejingiems žmonėms už visokeriopą pagalbą.
