Kaip informuoja Kauno klinikos, iškart po nelaimės, vaikinas 11 dienų gydytas Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. Būklei stabilizavusis, perkeltas į Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyrių. Beveik po 7 savaites trukusio gydymo septyniolikmetis išvyksta reabilitacijai.
Laimės kūdikiu vadinamas vaikinas norėjo padėkoti gyvybę išgelbėjusiems medikams: Kauno klinikų vaikų chirurgui docentui Artūrui Kildai, anesteziologei-reanimatologei dr. Laimai Juozapavičienei, vaikų intensyviosios terapijos gydytojui Algirdui Dagiui, ortopedui traumatologui Audriui Pribuišiui, plastinės chirurgijos gydytojai dr. Loretai Pilipaitytei, slaugytojoms, kineziterapeutams ir visiems kitiems specialistams, kurių dėka jis vėl atsistojo ant kojų.
Rugsėjį grįš į mokyklą
Esu laimingas. Gerai jaučiuosi. Nieko neskauda. Jaučiu tik šiokį tokį silpnumą, – teigė Edgaras.
Ta proga pirmadienį Kauno klinikose surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo tiek pacientas, tiek jį gydę gydytojai.
„Pacientas pats buvo labai motyvuotas veikti, valingas. Niekad neatsisakė kilti iš lovos, kai reikėjo. Šaunuolis. Prireikė mums dar kelių papildomų operacijų, sutvarkyti defektus, kurie dar buvo likę. Iš viso reikėjo trijų operacijų. Po reabilitacijos dar susitiksim. Vertinsim randų būklę, spręsim, ar prireiks dar papildomų operacijų“, – teigė plastinės chirurgijos gydytoja dr. L.Pilipaitytė.
Pasak jos, rugsėjo 1 d. į mokyklą pacientas sugrįš. Tačiau visiškai sveikas jis niekuomet nebus. Ranka nebebus tokia, kokia buvo – trūksta piršto. Vis dėlto, visavertį gyvenimą jis tikrai nugyvens. Pieštuką rankose laikyti galės.
„Esu laimingas. Gerai jaučiuosi. Nieko neskauda. Jaučiu tik šiokį tokį silpnumą. Kai pabudau iš dirbtinės komos, nelabai supratau keletą dienų, kas vyksta. Nelabai net pamenu. Miglotai pamenu ir pačią nelaimę“, – tikino pats Edgaras.
Jis prisipažino lipęs ne ten, kur reikėjo. Į nelaimę vaikiną vedė smalsumas.
„Pirmoji savaitė buvo labai sunki. Esu dėkinga daktarams, kurie išgelbėjo mano sūnų. Labai padėjo kaimynai“, – tikino ašarojanti paciento mama.
Ji nekaltina verslininko, pas kurį nutiko nelaimė. Šis, anot mamos, padėjo, kiek galėjo.
„Ne, apie darbus dabar negalvoju. Ką norėčiau veikti baigęs mokyklą? Dirbti kompiuterininku“, – tikino Edgaras.
Jis prisipažino, jog „jau pats laikas važiuoti namo“. Tačiau vaikino dar laukia 24 dienų reabilitacija Kačerginėje. Ranka langetėje išbus dar dvi savaites. Po reabilitacijos bus sprendžiama, ar prireiks daryti korekcijas, naikinti randus.
Prilygsta stebuklui
Gydytojai sutartinai tikino, jog šis įvykis – išskirtinis jų karjeroje. O tai, kad vaikinas šiandien jau sveikas – pritrenkiantis dalykas.
„Defektai yra. Bet reabilitacija juos kompensuos. Jaunas organizmas – viskas bus gerai. Stebuklų nebūna. Daktarai daro stebuklus. Visi dirbo po darbo valandų. Negailėjo savo laisvo laiko“, – teigė Kauno klinikų vaikų chirurgas docentas A.Kilda.
Pasak gydytojo ortopedo traumatologo A.Pribuišio, rezultatas – pritrenkiantis. Reiktų pamatyti nuotraukas prieš operacijas ir po. Tai viską pasako.
„Kai Edgarą atvežė į klinikas, pirmosios 5-6 val. prabėgo žaibišku greičiu. Daktarų ir slaugytojų komanda veikė tarsi gerai surežisuotame filme. Trūko tik žemesnio rango medicininio personalo. Nespėjo tirpalų sesutės ruošti“, – patikino A.Pribuišis.
„Ne karo zonos gydytojams tokie atvejai per karjerą atsitinka vieną ar du kartus. Reikia pasidžiaugti, jog Edgaras dabar turės du gimtadienius. Dėl jo būklės buvo ramu paskutinę naktį reanimacijoje – 11 dieną po nelaimės, kuomet Edgaras jau žaidė lovoje kompiuteriu. Kai pacientas jau žaidžia kompiuteriu, jis jau nebe mūsų pacientas“, – juokavo gydytojas A.Dagys.
Sužalojimai – kaip po sprogimo
15min primena, jog birželio 8 d. apie 18.30 val. Kauno rajono Boniškių kaime penkmetį veikiančioje „Rimanto Vaidoto įmonėje“ įvyko skaudi nelaimė: į šiaudų smulkintuvą įkrito septyniolikmetis to paties kaimo gyventojas. Vaikinas darbą šioje šiaudų granulių gamybos įmonėje turėjo pradėti nuo kitos dienos ryto, tačiau išvakarėse užsuko į cechą apsižiūrėti.
Vasaros atostogų metu įdarbinti jaunuolį paprašė jo mama – įmonės savininko Rimanto Vaidoto kaimynė. Vaikinas tik ką buvo užbaigęs dešimtą klasę, troško užsidirbti.
Vaikinas įkrito į šieno smulkintuvo aparatą. Buvo apdraskyta ranka, koja, nugara, pažeistos kepenys, inkstai, stuburas, plyšo plautis, amputuoti keli pirštai, nustatyti didžiuliai audinių defektai. Pagrindinis sužeidimas – apatinės krūtinės ląstos dalies nebuvimas.
Nelaimės pasekmės galėjo būti ir dar didesnės – tačiau įvykį pastebėjęs aparatų valdytojas suskubo nuspausti „stop“ mygtuką.
Kauno klinikose vaikinui buvo atlikta kompleksinė, beveik 7 val. trukusi operacija, kuri gali būti vadinama viena didžiausių per visą Lietuvos medicinos istoriją. Gydytojai sužalojimus prilygino tokiems, kurie patiriami šalia sprogus bombai. Per keturis dešimtmečius toks atvejis, kada žmogus patiria tiek daug įvairių bei gilių kūno sričių sužalojimų, jiems – pirmasis.
