Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašydamas iš Santaros klinikų pabėgusią koronavirusu užsikrėtusią moterį pripažinti kalta dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo (pagal Baudžiamojo kodekso 277 str. 2 d.).
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2020 m. balandžio 7 d. moteris, medicinos personalo informuota apie tai, kad ji yra užsikrėtusi koronavirusine infekcija (COVID-19) ir įspėta dėl apsaugos priemonių, kurių turi laikytis, išlipo pro palatos langą ir pabėgo iš Santaros klinikų Infekcinių ligų priėmimo – skubios pagalbos skyriaus. Į namus Vilniaus mikrorajone ji vyko viešuoju transportu, autobusu bei troleibusu, taip sukeldama pavojų kitiems asmenims užsikrėsti pavojinga infekcine liga. Tą pačią dieną pabėgusi pacientė buvo rasta policijos pareigūnų ir, iškvietus medikus, grąžinta į ligoninę, primenama Generalinės prokuratūros penktadienį paviešintame pranešime.
Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Atsižvelgdamas į tai, kad moteris pripažino savo kaltę bei tai, jog baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, tyrimui vadovavęs prokuroras prašo teismo moteriai skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 3 mėn. 10 dienų laikotarpiui, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 16 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 2 dalis nustato, kad „tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu“.
Pagal šią Baudžiamojo kodekso straipsnio nuostatą, baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma asmeniui, jeigu:
1) jis serga (arba yra užsikrėtęs);
2) medicinos įstaigos šią ligą (užsikrėtimo faktą) jam jau nustatė ir apie ligą jį informavo;
3) medicinos įstaigos jį yra įspėjusios, kokių apsaugos priemonių jis privalo laikytis bendraudamas su kitais asmenimis.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nereikia, kad kiltų realios pasekmės, užtenka, kad tokiais savo veiksmais asmuo sukeltų pavojų užkrėsti kitus žmones.
