Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje iš mokyklos ieškovui (mokykloje sužalojimus patyrusiam moksleiviui) priteisė 5 tūkst. eurų, o jo motinai – 1 tūks. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Šeima kreipėsi į teismą prašydami iš Šilalės rajono gimnazijos priteisti 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą vaikui ir 5 tūkst. eurų jo motinai.
Ieškovai nurodė, kad pasibaigus priešmokyklinės ugdymo grupės užsiėmimams, moksleivis buvo užrakintas mokyklos trečiajame aukšte esančioje klasėje. Ieškovų tvirtinimu, vaikas buvo užrakintas sąmoningai, t. y. jo mokytoja vaiko užrakinimą klasėje taikė kaip vaiko auklėjimo-baudimo priemonę.
Negalėdamas išeiti iš užrakintos patalpos ir dėl savo jauno amžiaus neįvertinęs kritimo iš aukščio rizikos, ieškovas persisvėrė per klasėje esantį langą, paslydo ir iškrito bei stipriai susižalojo. Trauma itin paveikė ieškovo psichinę būklę bei bendrą savijautą, sukėlė tiek fizines, tiek dvasines pasekmes, kurios neabejotinai bus jaučiamos ir ateityje, tuo sukeltas didžiulis emocinis sukrėtimas ir ieškovo motinai.
Tauragės apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė vaikui iš mokyklos 3 tūkst. eurų, o jo motinos reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Apeliantai nesutiko su pirmosios instancijos sprendimu ir prašė jų reikalavimus tenkinti visiškai. Skunde pažymėjo, kad vaiko saugumą bei pareigą apsaugoti jį nuo bet kokios rūšies smurto apraiškų mokykla įsipareigojo tiesiogiai su ieškovu sudaryta mokymo sutartimi. Mokykla to ne tik nepadarė, bet dar ir atliko veiksmus, kurie traumavo vaiką ir potencialiai galėjo nulemti vaiko žūtį. Mokykla teismo sprendimo neskundė.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidino vaikui iš mokyklos priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 5 tūkst. eurų, o jo motinai priteisė 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas, prašydamas priteisti jam 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, jokių ypatingai sunkių savo sveikatai pasekmių neįrodė, t. y. dėl įvykusios traumos jam, kaip liekamasis reiškinys, nebuvo nustatyta sunki diagnozė. Akcentuota, jog nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad ieškovo sveikatos sutrikimas, atsiradęs po traumos, yra sunkus, tačiau byloje neįrodyta, kad nelaimingas atsitikimas sukėlė vaikui ypatingai sunkias pasekmes, tokias kaip invalidumą, vidaus organų negrįžtamus pažeidimus ar kitus lėtinius sutrikimus. Tuo tarpu, kitose ieškovų nurodytose bylose vaikai patyrė sunkius sužalojimus, lemiančius invalidumą ar ilgalaikį gydymą. Teisėjų kolegija padidino neturtinės žalos atlyginimą, įvertinusi visą ieškovo patirtos traumos pobūdį, reanimacijoje praleistas 9 dienas, patirtus kaulų lūžius bei daugybinius sumušimus, trauminį šoką, gana ilgą reabilitacijos laikotarpį 2 savaites gulint ant kieto pagrindo, po traumos atsiradusius sutrikimus ir įrodymus dėl vaiko psichologinės būklės. Kaip svarbi aplinkybė neturtinės žalos dydžiui padidinti buvo berniuko patirtas išgąstis dėl jo užrakinimo klasėje ir supratimo, kad jis nebus parvežtas namo.
Vertinant motinos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėta, kad nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad dėl įvykio mažamečio vaiko mama taip pat patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, stresą ir baimę dėl vaiko psichinės ir fizinės būsenos, nes nukentėjo jos mažametis vaikas, su kuriuo ją sieja ypatingai glaudus ryšys. Byloje įrodyta, kad berniukas iššoko iš trečio aukšto dėl atsakovės kaltės. Pirmosios teismas neįvertino ieškovės patirto streso, kai vaiko mama nesulaukė jo grįžtančio iš mokyklos ir gavo pranešimą, jog jos sūnus iškrito iš trečio aukšto. Ši suma, atsižvelgiant į tai, kad vaikui po traumos nebuvo nustatyta sunki diagnozė, yra pakankama suma kompensuoti motinos patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
