Patikrinimo metu sutuoktiniai savo išlaidoms pagrįsti nurodė pajamų šaltiniais iš įvairių asmenų gautas paskolas bei pateikė jų sutartis. Mokesčių administratorius, įvertinęs pateiktus dokumentus nustatė, kad didžioji dalis beprocentinių paskolų nepagrįstos ekonomine logika, nenaudingos jų davėjams, „suteiktos“ be jokių grąžinimo garantijų. Ištyrusi visą informaciją apie galimai pasiskolintas lėšas, mokesčių inspekcija patikrino ir skolinusių asmenų finansines galimybes teikti paskolas.
Kontrolės procedūrų metu surinkta informacija parodė, kad kai kurie dideles sumas pinigų skolinę asmenys neturėjo finansinių galimybių tai daryti.
Kontrolės procedūrų metu surinkta informacija parodė, kad kai kurie dideles sumas pinigų skolinę asmenys neturėjo finansinių galimybių tai daryti. Pvz., 130 tūkst. litų beprocentinę paskolą sutuoktiniams „suteikė“ lopšelio-darželio darbuotoja, kurios pagrindinis pajamų šaltinis – gaunamas darbo užmokestis. Galbūt skolintoja iš anksčiau galėjo būti sukaupusi pinigų, bet tuo atveju, turėdama daugiau kaip 50 tūkst. litų banke ar namuose laikomų piniginių lėšų, 2003 metais ji privalėjo jas deklaruoti pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatas, tačiau deklaracija mokesčių inspekcijai nebuvo pateikta. Minėto Įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravus turto, šiuo turtu negali būti grindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai.
Teiginius apie iš šeimos narių gautus pinigus sutuoktiniai irgi nepagrindė jokiais įtikinamais įrodymais. Jie aiškino, jog 100 tūkst. litų gavę mainais iš brolio už tai, kad šis ateityje nereikš turtinių pretenzijų dėl motinos buto. Kiek anksčiau tą butą patys sutuoktiniai motinai buvo ir padovanoję. Dėl 370 tūkst. litų, esą sūnaus gautų iš tėvų, mokesčių administratoriaus išvada taip pat buvo vienareikšmė: visą gyvenimą pedagogais dirbę tėvai jokiais dokumentais negalėjo pagrįsti tariamai gautų pajamų.
„Kadangi mokesčių mokėtojo piniginių lėšų, kuriomis buvo bandoma pateisinti išlaidas, pagrindą sudarė pasiskolintos pinigų sumos, mokesčių administratorius, naudodamasis atliktų kontrolės veiksmų metu surinkta informacija, ištyrė vykdytų sandorių aplinkybes. Išanalizavus dideles pinigų sumas skolinusių asmenų pajamas bei išlaidas, sąskaitų bankuose įrašus bei VMI sistemoje esančią informaciją nustatyta, kad dalis skolintojų neturėjo jokių finansinių galimybių suteikti paskolas, todėl lėšas iš nenustatytų šaltinių mokesčių inspekcija apmokestino gyventojų pajamų mokesčiu“ – aiškina Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas.
Atlikus patikrinimą mokesčių administratorius konstatavo, kad sutuoktiniai, norėdami sudaryti savo veiksmų teisėtumo regimybę, paskolos sutartimis siekė patvirtinti ne iš tikrųjų buvusius faktus, bet tik bandė išvengti mokestinių prievolių.
Įvertinus surinktą informaciją dėl gautų pajamų iš nenustatytų, nežinomų šaltinių, mokesčių inspekcija jas apmokestino. Sutuoktiniai į valstybės biudžetą turės sumokėti per 170 tūkst. litų GPM, šio mokesčio delspinigių bei baudų.
