Trečiadienį Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas atvertė sudėtingą civilinę bylą – dėl pripažinimo, kad darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva, dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, dėl vidutinio darbo užmokesčio už likusį terminuotos darbo sutarties galiojimo laiką bei neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio skirtumo priteisimo ir dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Ieškovė šioje byloje yra buvusi VRM darbuotoja Daiva Jagielaitė, atsakovas – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Anot ieškovės ir jos gynėjo, viskas prasidėjo nuo to, kad į D.Jagielaitės rankas pateko sutartis tarp VRM ir viešosios įstaigos „Socialiniai partneriai“. Darbuotoja nustėro, nes žinojo, kad ši įstaiga prieš pusmetį dalyvavo VRM skelbtame viešųjų pirkimų konkurse dėl informacijos viešinimo paslaugų teikimo (užsakymas buvo išleisti leidinius apie Europos Sąjungos paramą), tačiau jo nelaimėjo. Kai D.Jagielaitė pradėjo aiškintis, kas dedasi, anot ieškovės, prasidėjo tikra jos terorizavimo kampanija, pasibaigusi atleidimu iš pareigų.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Raimundas Palaitis |
„Ieškovė kišo nosį ten, kur nereikia“, – vaizdingai priežastį, dėl ko prasidėjo spaudimas D.Jagielaitei, teismo posėdyje apibūdino ieškovės advokatas Ugnius Pėdnyčia.
Bylą nagrinėjanti teisėja Rima Krušnienė replikavo, kad galbūt darbuotojai iš tiesų negali kištis, kur jiems nereikia.
„Bet jeigu pagal jos darbo pobūdį priklauso, manau, kad gali“, – atsakė advokatas.
Tarp asmenų, atsakingų už šį susidorojimą, minimas ir ministras Raimundas Palaitis, taip pat jo patarėja Ramunė Hazir.
VRM principinė pozicija šioje byloje – kad visos ieškovės pretenzijos nepagrįstos, tačiau išsamiau komentuoti susidariusios situacijos ministerijos vadovybė kol kas nelinkusi.
Kone 100 000 litų vertės sutartis
„Gavau pirmą tarnybinį patikrinimą, antrą tarnybinį. Seimo kontrolierius pripažino, kad tai buvo neteisėti tikrinimai. Buvo daromas psichologinis spaudimas, nuolatiniai įžeidinėjimai, šmeižtas. Tai darė ministro patarėjos, ministro aplinkos žmonės. Ministras pats pasirašė du nurodymus atlikti tarnybinius patikrinimus. Spaudimas truko pusę metų. Beveik per pusę sumažino atlyginimą. Mane atleido, tiesiog privertė išeiti“, – košmariškais įspūdžiais apie karjeros vidaus reikalų ministerijoje pabaigą dalijosi D.Jagielaitė, pati parašiusi prašymą savo noru atleisti ją iš pareigų.
Anot ieškovės, su „Socialiniais partneriais“ pasirašytos galimai neteisėtos sutarties vertė siekia iki 100 000 litų. „Bet realiai sutartį vykdė kita įmonė“, – bendraudama su žiniasklaida, pabrėžė ieškovė.
D.Jagielaitė bandė apie šį atvejį pranešti Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). „Viešųjų pirkimų tarnyba nevertino mano pateikto skundo“, – ieškovė aiškino, kad pagal galiojančią tvarką ne ji turėjo kreiptis į VPT.
VRM nenori taikytis, teisėja – nagrinėti bylos
VRM Regioninės politikos departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas ėjusi moteris teisme prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, tačiau konkrečių sumų viešinti nėra linkusi.
Ieškovės pasamdytas teisininkas U.Pėdnyčia trečiadienį posėdžio pradžioje balsu mąstė, kad galbūt ilgo bylinėjimosi padės išvengti VRM atstovų noras šiame ginče sudaryti taikos sutartį. Tačiau ministerijai teisme atstovavusi Personalo tvarkymo ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Ilona Bondzinskaitė į šią užuominą nereagavo.
Tada advokatas pareiškė turintis teismui prašymų – apklausti iš viso 8 liudytojus ir prijungti prie bylos bent 3 papildomus įrodymus.
 |
| Personalo tvarkymo ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Ilona Bondzinskaitė |
„Jis žinojo apie situaciją su ieškove“, – advokatas teismui aiškino, jog R.Palaitį būtina apklausti šioje byloje todėl, kad ministras esą tiesiogiai susijęs su šia istorija.
Kiekvieną savo prašymo dalį teisininkas stengėsi bent keliais sakiniais argumentuoti. Bylą nagrinėjanti teisėja vis ragino advokatą kalbėti glausčiau.
Netrukus paaiškėjo ir galima teisėjos nerimo priežastis: R.Krušnienė mano, kad galbūt šią bylą turėtų nagrinėti ne bendrosios kompetencijos, o administracinis teismas. Teisėja paprašė proceso dalyvių pasikeisti nuomonėmis, kurie šio ginčo aspektai svaresni – civiliniai ar administraciniai.
Ieškovės atstovas teismui vėl išsamiai aiškino, kad teismas tinkamas, nes sprendžiamas su darbo santykiais susijęs ginčas, o jokie administravimo dalykai nėra ginčijami.
Tuo tarpu VRM atstovė I.Bondzinskaitė sakė pritarianti teisėjos minčiai, kad ieškinio reikalavimai tarsi labiau susiję su viešojo administravimo dalykais. Atstovė sakė paliekanti spręsti bylos teismingumo klausimą teismo nuožiūra.
Tada teisėja informavo, kad jos pačios iškeltą abejonę dėl bylos teismingumo reikia patvirtinti arba paneigti. Temidės tarnaitė aiškino, jog nors ieškovų pozicija šiuo klausimu vienareikšmė, atsakovų atstovė išreiškė „pagrįstą abejonę“, kad ginčą turėtų narplioti administracinis teismas.
R.Krušnienė paskelbė byloje pertrauką ir išėjo rašyti nutarties dėl šios bylos teismingumo. Įspūdį, kad galbūt ši teisėja nelinkusi nagrinėti ieškovės D.Jagielaitės nesutarimų su ministru R.Palaičiu bei jo pavaldiniais, sustiprina tai, kad verdiktą teisėja žada skelbti 16 val. Tokiu metu teisme posėdžiai paprastai baigiasi, o ne prasideda. Nebent jie trunka porą minučių – tiek užtektų pranešti, kad byla išvežama į kitą teismą.
Papildyta 16.59 val. Šios bylos dalyvių ir žiūrovų nuojauta neapgavo – trečiadienio pavakarę teisėja pranešta, kad procesas bent kol kas nutraukiamas. Pagal teisėjos R.Krušnienės paskelbtą nutartį, buvusios VRM darbuotojos ieškinys perduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).
Aukščiausiajame Teisme veikia Specialioji teisėjų kolegija, sprendžianti bylų teismingumo klausimus. Ši LAT kolegija ir turėtų pasakyti, šią civilinę bylą nagrinės Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas, ar Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT).
Šiandienė R.Krušnienės nutartis neskundžiama.
Atsakymo iš LAT tikimasi sulaukti balandį.
Jei byla grįš bendrosios kompetencijos teismui, galbūt procesas judės pirmyn dar šį pavasarį. Tačiau nutarus ją perduoti VAAT, istorija užsitęs. Administraciniam teismui D.Jagielaitė su advokatu turėtų teikti ne ieškinį, o skundą, lauktų ir kitokių papildomų procedūrų.
