„Vakar tik panaikinome grėsmę Vilniaus miestui, o šiandien mes ją sunaikinome ir daugiau ta bomba grėsmės nebekels niekam“, – 15min ketvirtadienio rytą sakė kuopos vadas kapitonas Nerijus Alekna.
Bomba buvo sunaikinta maždaug 10 val. 30 min.
Kaip pasakojo N.Alekna, situacija vakar buvo neeilinė, nes beveik 100 kg sveriantis sprogmuo rastas sostinės centre. Be to, jis buvo tokioje padėtyje, kad paprasčiausiai įsimesti bombą į priekabą ir ją saugiau išvežti nebuvo įmanoma.
„Paprastai kalbant, sprogdiklis aviacinėje bomboje sukelia papildomų rizikų, o mūsų tikslas yra operaciją atlikti kuo saugiau. Stengiamės eliminuoti bet kokią, net menkiausią riziką. Jei negalime jo išvežti, imamės kitų priemonių, jį neutralizuojame. Jei būtų galimybė, tą bombą naikinčiau vietoje.
Kaip ir su bet kokiu kitu sprogmeniu, yra bendra rekomendacija sprogmenį naikinti vietoje. Tai yra saugiausia visiems. Bet mes suprantame, kad naikinant jį vietoje būtų gana didelė antrinė žala, nes šalia buvo pastatai, naikinant sprogmenį smūginė ir seisminė banga gali padaryti materialinės žalos turtui.
Taigi, jei negalime jos naikinti vietoje ir jos saugiau išvežti, turime ją neutralizuoti vietoje. Tą ir padarėme“, – aiškino išminuotojų vadas.
Paklaustas, kaip tiksliai buvo nukenksmintas sprogmuo, pašnekovas sako, kad išminuotojai savo naudojamais metodais nesidalija, tačiau patikino, kad buvo pasirinktas saugiausias įmanomas kelias. „Kitų žmonių gyvybė mums labai svarbi“, – sako N.Alekna.
Išminuotojas pasakojo, kad kasmet Lietuvoje jo kuopos vyrai gauna maždaug tūkstantį pranešimų apie rastus sprogmenis, kuriuos reikia neutralizuoti. Anot jo, pasitaiko visko, kartais atvykę randa rankinę granatą ar šovinių saują, o kartais tai būna bomba viduryje didelio miesto.
„Tuos sprogmenis reikia priimti kaip tokią pat duotybę kaip ir lietų. Gali tai šiek tiek prognozuoti, bet negali turėti įtakos ir negali būti garantuotas, kad to sprogmens nerasi. Reikia suvokti, kokia mūsų Lietuvos geopolitinė situacija.
Vien tik per XX a. kelis kartus svetimos kariuomenės mūsų Lietuvos žemelę trypė, šaudė, sprogdino, bombardavo ir visas tas daugiau nei šimto metų palikimas vis dar čia. Reikia tik „padėkoti“ visoms imperinėms valstybėms, kurios savo santykius aiškinosi ant mūsų žemelės“, – sakė N.Alekna.
Paklaustas, dėl kokių priežasčių dalis bombų nesprogo, išminuotojas sako, kad tą gali lemti ne vienas veiksnys.
„Visi sprogmenys pagaminti tam, kad jie susprogtų ir ką nors sužalotų, ar sudraskytų skeveldromis, ar smūgine galia sugriautų. Reikia pagalvoti, kokie kiekiai amunicijos yra naudojami, tad natūralu, kad dėl transportavimo, netinkamo naudojimo, gamyklinio broko ar žmogiškos klaidos dalis sprogmenų nesuveikia taip, kaip buvo pagaminti. Taigi ir turime tuos vadinamus netyčiukus.
Tikėtina, kad į Vilnių buvo numesta šimtai, o gal tūkstančiai aviacinių bombų, bet tik kelios nesprogo. Ir tos kelios bombos kartais išlenda į paviršių vykdant rekonstrukcijos, žemės kasimo darbus“, – paaiškino N.Alekna.
