Nuteistasis D. P. ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą D. P. nutraukti, argumentuodami tuo, kad seksualinio pobūdžio vaizdo informacijos siuntimas vieno partnerio kitam tik asmeninio naudojimo tikslais yra jų privataus gyvenimo dalis, kuri valstybės negali būti niekaip reguliuojama, juolab už tai baudžiama.
Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pornografinio turinio vizualinės medžiagos siuntimas vieno partnerio kitam, kai siunčiama išskirtinai su jais susijusi informacija ir ši informacija skirta tik jų asmeninio naudojimo tikslais, yra tų asmenų teisės į privatumą turinio dalis.
Tačiau šioje byloje pornografinio turinio dalykas susijęs ir su trečiuoju asmeniu, neišreiškusiu savo valios dėl tokio pobūdžio informacijos siuntimo asmeniniais dviejų partnerių seksualinio bendravimo tikslais, taigi teisės į privatų gyvenimą ribojimas yra pagrįstas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad teismai nenustatė, ar D. P., siųsdamas pornografinio turinio medžiagą savo draugei Y. F., siekė ją platinti, t. y. suteikti galimybę Y. F. ja disponuoti, ar demonstruoti pornografinio turinio dalyku – parodyti vaizdo įrašą, suteikiant galimybę susipažinti su jo turiniu.
Kadangi pornografinio turinio dalyko platinimas ir jo demonstravimas yra du skirtingi požymiai, nuo kurių nustatymo tinkamumo priklauso ir veikos teisinis vertinimas, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis bylą apeliacine tvarka, turi įvertinti D. P. tyčios kryptingumą, siunčiant pornografinio turinio dalyką Y. F.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
