Policijos duomenimis, gruodžio 5 d. 22 val. 40 min. Kauno Šiaurės pr., picerijos patalpose, prie baro sėdėjęs vyriškis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti 1979 m. gimusią picerijos darbuotoją, grasino susidoroti su ja. Tai pamatę picerijos lankytojai minėtą asmenį išvedė per duris, tačiau jis sugrįžo rankoje turėdamas peilį ir juo pradėjo grasinti darbuotojai bei lankytojams.
Tuomet jis išsitraukė virtuvinį peilį. Kadangi vienas iš draugų dirba užsienyje apsaugininku, žino, kaip su tokiais elgtis. Įvyko grumtynės.
Raminti įsismarkavusį vyrą vėl puolė trys picerijos klientai. Sulaikę jį, jie atėmė peilį ir iškvietė policiją. 1990 m. gimęs neblaivus (1,42 prom. alkoholio) įtariamasis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) buvo uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Su 15min susisiekė šių įvykių epicentre dalyvavęs kaunietis Marius (vardas pakeistas – aut. past.). Jis baiminasi, jog neprognozuojamas, gerai Šiaurės pr. gyventojams pažįstamas asmuo, pralaikytas areštinėje tik dvi paras, vėl paleistas į laisvę. Marius papasakojo, kas tą vakarą dėjosi „Charlie pizza“ picerijoje ir pateikė platesnį užpuoliko paveikslą. Šis incidentas į paviršių iškėlė problemą, kurios, pasirodo, turėdami tam įrankių, neskuba spręsti nei policijos pareigūnai, nei grėsmę visuomenei keliančių asmenų artimieji.
Išpuolio būta ne vieno
Gruodžio 5 d. vakarą Marius su draugu užsuko į „Charlie pizza“ ir iškart sulaukė neadekvačiai besielgiančio picerijos lankytojo dėmesio.
„Prie baro sėdėjo ar tai „įkalęs“, ar tai nuo narkotikų apsvaigęs vyras. Mums praeinant jis ėmė kabinėtis – išvadino velniais. Apsimečiau, kad negirdžiu. Jis toliau kabinėjosi prie mano draugo. Pastebėjau, jog šis sėdi visas baltas kaip popierius. „Čia tas pats“, – tik tiek teištarė man draugas. Pasirodo, prieš valandą tas pats asmuo draskėsi lauke, prie „Charlie pizza“.
Mano draugai buvo išėję parūkyti, o tas vyras ėmė kabinėtis. Praeidamas atsisuko ir paklausė: „Tu man kažką sakei?“ Nors niekas jo nekalbino. Tuomet jis išsitraukė virtuvinį peilį. Kadangi vienas iš draugų dirba užsienyje apsaugininku, žino, kaip su tokiais elgtis. Įvyko grumtynės. Atvykusi policija išvežė tą agresyvųjį. O po valandos jis jau sėdėjo picerijoje“, – istoriją ėmė pasakoti Marius.
Išpuolio lauke metu jo draugui apsaugininkui buvo supjaustyti pirštai, tačiau šis pareiškimo neparašė, tad agresyvus vyras greitai ištrūko iš areštinės ir grįžo į įvykio vietą.
„Taigi bičiulis atpažino, jog čia tas pats vyras. Ir jog vėl elgiasi agresyviai. Aš jį mačiau pirmą kartą. Bandėm ignoruoti, tačiau kai jis pradėjo grasinti vargšei padavėjai... Ta visa drebėjo, o bare vyravo mirtina tyla. Kokiais tik žodžiais jis tos merginos nevadino. „Sukišiu tau į py*** pinigus“, „žiurke, špaklių tau numušiu“, „tuoj važiuosi į zoologijos sodą“, „niekur neik, šiandien žiūrėsim pas mane teliką“. Kalbėjo jis kaip koks kalinys. Buvo baisu. Aš nebeištvėriau ir pasakiau: „Žąsine, apsiramink. Negąsdink mergaitės.“ Manau, kad pasielgiau pilietiškai.
Tuomet jis ėmė kalbėti apie ginklą, kurį esą turi namie. Krapštėsi kišenėse. Ėmė artėti link manęs. Aš jau nelauksiu, kol mane papjaus. Su draugais jį sučiupom, išmetėm iš baro. Vėliau pasiklausinėjau ten gyvenančių, jis tikrai turi ginklą. Tik, kiek supratau, kulkos pasibaigusios“, – toliau pasakojo Marius.
Tuomet jis ėmė kalbėti apie ginklą, kurį esą turi namie. Krapštėsi kišenėse. Ėmė artėti link manęs. Aš jau nelauksiu, kol mane papjaus.
Po dviejų parų – laisvas
Išmetusi visus gąsdinusį vyrą pro duris, draugų kompanija toliau tęsė savo pasisėdėjimą. Po kelių minučių pro langą Marius vėl pamatė tą patį asmenį. Išsitraukęs iš kišenės peilį ir paslėpęs jo geležtę delne, jis vėl patraukė į piceriją.
„Ėmiau visiems rėkti: atsargiai, chebra, peilis. Pasiėmiau kėdę, kad neprieitų jis prie manęs. Prasidėjo judesys. Šaukėm jam mesti peilį. Jis išmetė jį. Sučiupom, gerai „malkų išrašėm“. Atvyko policija. Pareigūnai dėkojo, kad taip šauniai pasielgėm. Tikino: „Vyrai, šaunuoliai. Mes jį pasodinsim. Tikrai. Tik pareiškimą parašykit.“ Nelabai kas norėjo rašyti, netiki policija, bet kadangi mano tėtis buvęs policininkas, parašiau.
Tačiau nueinu po dviejų dienų pas tyrėją, o ta sako: „Aš jį paleidžiu, neturiu pagrindo jo laikyti.“ Kaip tai? Jei jis psichiškai nestabilus. Ką, jie laukia, kol papjaus ką? Jiems tokių įrodymų reikia? Už žolytę sodina, o čia... Ir vaikšto jis sau laisvas. Mums dabar jį medžioti? Savą teismą įvesti?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Pasak jo, šį asmenį žino ne vienas Eigulių gyventojas. Į parduotuves jam uždrausta įeiti.
„Pažįstami pasakojo, kad ateina jis į prekybos centrą, pasivagia degtinės, atsistoja prieš apsaugos darbuotojų būdelę ir ima gerti. Niekas su juo nesusitvarko. Gyvena lyg su mama ir broliu, kuris pats jo bijo.
Nėra psichinis ligonis. Toks tapęs per alkoholį ir narkotikus. Kiek supratau, kažkas jį dėl pinigų apgavę, tai ir nusivažiavo. Kai mano draugas jį laikė, pasakiau: „Nueik, žmogau, į bažnyčią, gal ten tau padės.“ Jam jau niekas negali padėti“, – teigė Marius.
Jis prisipažino pats jo prisibijantis.
„Kitą dieną po tų įvykių neturėjau kur kieme mašinos statytis, tai pasistačiau prie „Maximos“ ir ėjau namo, į kišenę įsimetęs peilį. Jis tikrai nesveikas, savų neatpažįsta. Juk daugelis mano draugų, kuriuos pirmą kartą puolė, kartu kieme augę. Aš tai pasportavęs, mano draugai taip pat. Bet jei toje picerijoje būtų buvę silpnesni, kas tuomet? Neprognozuojamas asmuo švaistėsi peiliu. Matijošaičio bare. O tai tau. Šiaurės pr. žmonės, būkit atsargūs. Jis gyvena netoli Šiaurės pr. „Maximos“. Galimai turi ginklą. Tai labai pavojingas žmogus“, – perspėjo Marius.
Anksčiau teistas
Pasiteiravus, ar antradienį picerijoje grasinimais svaidęsis vyras – dažnas lankytojas, „Charlie pizza“ atstovai apie tai kalbėti nepanoro. Tokie patys nekalbūs buvo ir šalia veikiančios „Maximos“ darbuotojai. Nors joje dirbantys apsaugininkai greitai suprato, apie kokį kaunietį kalbama, įvardyti, su kokiais vargais jie susiduria, negalėjo. Šiaurės pr. „Maximos“ vadovė tik patikino, jog šio kliento agresijos priepuolių nė viena „Maximos“ darbuotoja nėra patyrusi.
Kauno apskrities policija 15min patvirtino, jog aptariamas asmuo – anksčiau jau buvo teistas. Už gruodžio 5 d. įvykdytus du viešosios tvarkos pažeidimus (dėl pirmojo pradėta administracinė teisena, dėl antrojo ikiteisminis tyrimas) jam gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų. Išduoto leidimo ginklui asmuo neturi.
Šeimos bijo priversti gydytis
Kaip tuomet apsisaugoti aplinkiniams, jei šalia jų – neprognozuojama asmenybė? Ar policija išties tokiose situacijose bejėgė? Tokius klausimus 15min uždavė psichoterapeutei Daivai Žukauskienei. Pasak jos, problema egzistuoja, o ją kenčiantys asmenys tarsi sukasi užburtame rate.
„Sudėtingi reikalai su priverstiniu gydymu. Dėl neadekvačiai besielgiančio asmens į bet kurį psichikos sveikatos centrą arba psichiatrinės ligoninės priėmimo skyrių gali kreiptis tik artimieji. Jie turi atlydėti tą neadekvatų asmenį. Ir turi liudyti, kad jis pavojingas sau ir visuomenei. Tik tokiu atveju medikai organizuoja priverstinį guldymą į skyrių.
Dėl neadekvačiai besielgiančio asmens į bet kurį psichikos sveikatos centrą arba psichiatrinės ligoninės priėmimo skyrių gali kreiptis tik artimieji.
Iš pradžių 24 val. Kad įsitikintų, jog tikrai taip yra. Neduodama jokių medikamentų. Tik stebima. Per tas 24 val. psichologai ir psichiatrai turi nustatyti, ar asmeniui reikalingas priverstinis gydymas. Jei taip, gydytojų konsiliumas surašo atitinkamas formas ir jos gabenamos į teismą. Ten per 3 paras nusprendžiama, ar pagal aprašytą sveikatos būklę priklauso priverstinis gydymas“, – procedūrą nupasakojo D.Žukauskienė.
Neadekvačiai besielgiantis asmuo dažniausiai prieštarauja priverstiniam gydymui. Dėl to artimieji, kuriems tenka nuolat su juo būti, taikstosi, užmerkia akis, nes pasekmės vis vien pasireikš. Pasak psichoterapeutės, galima apgydyti psichikos sutrikimą, tačiau lieka emociniai reiškiniai, kurie, kaip bumerangas, grįžta šeimai. Dėl to dažnai šeimos tikisi, kad reikalus sutvarkys svetimi žmonės.
Policija nedirba savo darbo?
D.Žukauskienės teigimu, tokiais atvejais policija dažnai nusiplauna rankas. Jai patogiau sulaikyti asmenį keletui valandų. Juk jis nebūna neadekvatus 100 proc. Nusiramina. Tuomet pareigūnai konstatuoja, jog jis ramus, ir paleidžia į laisvę.
„Vis dėlto policija turi priemonių tokioms problemos spręsti. Tiesiog tai ilgai trunka. Per daug popierizmo. Jie gali vietoj artimųjų inicijuoti priverstinį gydymą, bet dėl laiko stygiaus to nedaro. Mano, kad asmuo nurims ir viskas bus gerai.
Kiek ilgai neadekvatus asmuo gali būti pašalinamas iš visuomenės? Priverstinio gydymo terminas – mėnuo. Gali būti pratęsta iki trijų mėnesių. Tuomet jis vėl išeina į laisvę. Ir nėra jokio jo stebėsenos mechanizmo. Paskirtų ambulatorinių vaistų jis dažniausiai nevartoja. Vėl sulaukiama pablogėjimo. Užburtas ratas“, – realijas brėžė D.Žukauskienė.
Jeigu žmogus yra psichiškai sveikas, tačiau itin agresyviai ima elgtis tik pavartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų, ar yra kokių priemonių apsisaugoti nuo tokio asmens išpuolių?
„Tai pareigūnų atsakomybė. Prieš tokius asmenis prevenciškai vartojamos kitos priemonės. Jie turi būti sulaikyti, nugabenti ekspertizei, turi gauti ir tam tikras paslaugas. Jei policija įtaria, kad pažeidėjas yra tariamai pavartojęs narkotinių medžiagų, ji gali inicijuoti priverstinį tyrimą narkologijos centre. Taip, kaip su neblaiviais kelių eismo taisyklių pažeidėjais, taip ir su viešosios tvarkos trikdytojais – pareigūnai privalo tai atlikti“, – patikino psichoterapeutė.
Anot jos, kiekvienas asmuo turi rūpintis savo saugumu. O jei nepajėgia, apsisaugoti padėti turi policija. Asmenys turi reikalauti reakcijos iš teisėsaugos, jog ši atliktų savo darbą iki galo.
