Kai kam 2012-ieji galbūt įsirėžė į atmintį todėl, kad teko asmeniškai stoti prieš teismą. Tačiau kai kurios istorijos buvo tokios baisios ar netikėtos, jog neišvengiamai sukėlė didžiulį visos visuomenės bei žiniasklaidos susidomėjimą.
Pavyzdžiui, neviešas teismo procesas, kuriame žudiku iš feisbuko pramintas nepilnametis kaltinamas Vilniuje pasimatymo metu atėmęs gyvybę 13-metei iš Alytaus.
Arba byla, kurioje „šaunusis“ penketas (du vyrai, du paaugliai ir moteris) išgirdo nuosprendį baisioje istorijoje dėl 13-metės nugirdymo, išžaginimo ir nužudymo Kirtimų kaime.
Sunkiai suvokiamas ir žiaurus poelgis su viena vilniete: Ruslanas Morkūnas už moters išžaginimą, nužudymą, apiplėšimą ir jos palaikų sudeginimą Vingio parke nuteistas 16 metų nelaisvės, nuteisti ir jo pagalbininkai.
Teismas sostinėje pagaliau atvertė ir rezonansinę advokato Sergejaus Novikovo nužudymo Vilniuje bylą. Su laidotovių verslu susiję šios žmogžudystės užkulisiai galbūt verti filmo scenarijaus.
Visuomenę glumino ir piktino sostinės policijos pareigūnų Liudviko Vasiliausko ir Vytenio Šlenio baudžiamojoji byla – policininkai darbe surengė orgiją su prostitute ir kvaišalais.
Įžūlumu pastariesiems tarsi bandė nenusileisti ir sostinės pareigūnas Rytis Jasionis, nuteistas kartu su Arūnu Zabuliu – kaltinamųjų suole porininkai atsidūrė po to, kai kyšį iš vieno vairuotojo paėmė tiesiai po Specialiųjų tyrimų tarnybos būstinės vaizdo kameromis A.Jakšto gatvėje.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Australijoje gimusiam, į Lietuvos Respublikos prezidentus kandidatavusiam prieštaringos reputacijos daktaro mokslinį laipsnį turinčiam Juozui Edvardui Petraičiui (gim. 1957 m.). Už 17 litų vertės dėvėtų marškinių vagystę teistas milijonierius šįkart pripažintas kaltu dėl netikro 1,8 mln. litų vekselio, bet išteisintas dėl vertybės iš kunigo Ričardo Mikutavičiaus kolekcijos kontrabandos.
Atpildo teisme sulaukė ir daugiau ryškių veikėjų. Striptizo šokėja Agnė S., anksčiau dirbusi parduotuvėje, savo mylimajam narkomanui iš kasos atidavusi 37 950 litų.
Kauno apygardos teismas nuteisė vieno sostinės universiteto antrakursį T.D. (gim. 1991 m.) už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti ir kontrabandą. Už kanapių gramą, atgabentą lėktuvų iš Briuselio, vaikinui paskirta 9 100 litų bauda.
Keturiasdešimtmetis vilnietis Sergejus O., nuteistas kalėti pusketverius metus už tai, kad namuose išžagino sutuoktinę.
Paskelbtas ir galutinis nuosprendis tris Kauno medikus pražudžiusiam Trakų policininkui: Sigitui Šostakui bausmė (8 metai atvirojoje kolonijoje) nesugriežtinta, bet nurodyta sumokėti apie 0,5 milijono litų kompensacijų.
Be šioje apžvalgoje paminėtų įsimintinų bylų portalo 15min.lt žurnalistai išskyrė dar 12 teisminių procesų, kurie paženklino 2012-ųjų kriminalinę kroniką. Primindami, kas 2012 m. vyko šalies teismuose, kviečiame portalo skaitytojus išrinkti rekšmingiausią teismo nuosprendį, bylą.
Metams nuteistas miegantį keleivį išprievartavęs traukinio palydovas
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Asociatyvinė iliustracija: Vilniaus stotis naktį |
Pakeliui iš Vilniaus į Sankt Peterburgą traukinio palydovas išprievartavo keleivį. Vežėjų kompanijos „Lietuvos geležinkeliai“ palydovu dirbęs biseksualus vyras naktį įsėlino į kupė ir oraliniu būdu išprievartavo miegantį neblaivų vyrą.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012-01-30 paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo už seksualinį prievartavimą kaltinamajam Igoriui Z. skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamasis Igoris Z., dirbdamas traukinio palydovu, 2010-ųjų gruodžio 21 dieną apie 3 val. tarnybos tikslui turimu raktu savavališkai atsirakino bei neteisėtai įėjo į vagono kupė, kuriame miegojo nukentėjusysis R.B. ir suvokdamas, jog nukentėjusysis miega, dėl ko yra bejėgiškoje būsenoje ir negalėsiantis pasipriešinti, apnuogino nukentėjusiojo R.B. lytinius organus ir tenkino lytinę aistrą atlikdamas oralinius veiksmus.
Kaltinamasis Igoris Z. kaltu neprisipažino, nors neneigė, kad yra biseksualus. Jis sakė pamanęs, jog nukentėjusysis su juo flirtuoja, todėl naktį nuėjęs į nukentėjusiojo kupė su juo susipažinti. Tarp jų vyko pokalbis, bet atsibudus kitam keleiviui, nukentėjusysis pašokęs, kitas keleivis Igorį išstūmęs iš kupė ir nežinia kodėl koridoriuje pradėjęs mušti. Jis jokių oralinio pobūdžio lytinių veiksmų nukentėjusiojo R.B. atžvilgiu neatlikęs.
Teismas nustatė, kad kaltinamojo Igorio Z. kaltė dėl to, kad jis traukinyje vykstančiame iš Vilniaus į Sankt Peterburgą (Rusija) atsidaręs duris, turėdamas tikslą patenkinti savo lytinę aistrą, užėjo į vagono kupė, kur pasinaudojęs miegančio nukentėjusiojo bejėgiška būkle, prieš jo valią, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu ir taip seksualiai išprievartavo nukentėjusįjį R.B., pilnai įrodyta. Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam R.B. priteistas 9 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Karininkas Saulius Vitkus dėl 13 mergaičių išžaginimo ir išnaudojimo pornografijai nuteistas kalėti 18 metų
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Saulius Vitkus |
Buvęs karininkas Saulius Vitkus, kaltintas 13 mergaičių žaginimu ir išnaudojimu pornografijai, pagaliau išgirdo teismo verdiktą. Vilniaus apygardos teismas 2012-03-07 paskelbė nuosprendį į atsargą išvytam karininkui Sauliui Vitkui visuomenę sukrėtusioje pedofilijos byloje.
Už baisius pedofilijos nusikaltimus Saulius Vitkus turės kalėti 18 metų, paskelbė teisėjai sostinėje.
Teisėjo paklaustas, ar suprato nuosprendį, nuteistasis atsakė kariškai, užtikrintu balsu: „Tikrai taip!“
Buvusiam Generolo Jono Žemaičio karo akademijos pulkininkui leitenantui S.Vitkui buvo pateikti kaltinimai dėl mažamečių vaikų tvirkinimo, vaikų įtraukimo dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose ir jų išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti, pornografinio turinio dalykų gaminimo ir laikymo, mažamečių vaikų išžaginimo ir jų seksualinio prievartavimo.
Bylos duomenimis, nuo kaltinamojo pedofilo, kuriam dabar 44 metai, nukentėjo trylika 9–13 metų mergaičių. S.Vitkus nusikaltimus darė vienas, jis veikė 2006–2009 metais. Anot bylos tyrėjų, pedofilus galima skirstyti į tuos, kurie dalijasi pornografine medžiaga, ją parduoda, ir tuos, kurie „dirba dėl savęs“. Būtent toks esą buvo ir S.Vitkus. Jis neva kaupdavo tiek viso pasaulio, tiek asmeninių „žygių“ nuotraukas.
S.Vitkus su mažametėmis susipažindavo socialiniuose tinklalapiuose, pats prisistatydamas mažamečiu asmeniu.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai į Kriminalinės policijos biurą kreipėsi vieno iš šalyje veikiančių socialinių tinklalapių administratoriai, kuriems pasirodė įtartini pokalbiai tarp lankytojų apie pornografinių nuotraukų darymą už pinigus.
Buvęs karininkas dalį sunkiausių kaltinimų neigė – tikino vaikų nežaginęs ir neprievartavęs.
Prokuratūra prašė S.Vitkų sodinti 20 metų. S.Vitkus po nuosprendžio paskelbimo pareiškė, kad buvo nuteistas neteisingai, dar neįsiteisėjusį nuosprendį jis apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Beje, praėjusį rudenį prokurorai S.Vitkui pareiškė kaltinimus dėl dar 10 mergaičių seksualinio išnaudojimo.
Petras Gražulis ir Kazimieras Uoka nubausti už išsišokimus per gėjų paradą
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Seimo nariai Petras Gražulis ir Kazimieras Uoka veržėsi pro policininkus |
Parlamentarai Petras Gražulis ir Kazimieras Uoka pavasarį teisme nubausti dėl elgesio Vilniuje vykusio gėjų parado metu – už policijos specialiosios juostos, ribojusios įvykio vietos perimetrą, perėjimą.
Pirmosios Lietuvoje seksualinių mažumų eitynės vyko 2010 metų gegužę.
2012 m. balandžio 17 dieną politikams skirtos baudos nebuvo apskųstos aukštesniam teismu, todėl teismo nutarimai įsiteisėjo.
K.Uoka jam skirtą 200 litų baudą sumokėjo netrukus, o P.Gražulis spyriojosi ir sulaukė antstolių dėmesio.
Abu parlamentarai buvo teisiami tik dėl vieno pažeidimo, nors policija buvo surašiusi tris administracinių teisės pažeidimų protokolus. Be anksčiau minėto užtvaro perėjimo, parlamentarai kaltinti per seksualinių mažumų eitynes pasipriešinę policijai ir nevykdę policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.
Abiem Seimo nariams administracinių teisės pažeidimų bylų dalis dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams bei jų nurodymų nevykdymo teismas nutraukė – norint patraukti atsakomybėn Seimo narį už pažeidimus, už kuriuos numatytas administracinis areštas, būtina gauti išankstinį Seimo sutikimą suvaržyti parlamentaro laisvę, o Seimas tokio sutikimo nedavė.
Šios dvi bylos į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą grįžo, kai vasario 24 dieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti politikų patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.
2010 metų lapkričio pradžioje Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas buvo nutraukęs administracinių teisės pažeidimų bylas K.Uokai bei P.Gražuliui. Jo teigimu, parlamentarų veiksmai per seksualinių mažumų eitynes buvo verti baudžiamųjų bylų.
Smūgis „Tulpiniams“ – vienai didžiausių per visą Lietuvos istoriją nusikalstamų gaujų
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Tulpinių“ gaujos teismas, Algimantas Vertelka |
2012 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasacine tvarka pradėjo nagrinėti nusikalstamos „Tulpinių“ gaujos vadeivų skundus baudžiamojoje byloje, kurioje Algimantas Vertelka (gim. 1961 m.), Audrius Andrušaitis (gim. 1968 m.), Virginijus Baltušis (gim. 1966 m.) ir Darius Blinkevičius (gim. 1967 m.) yra nuteisti itin griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis. Trys nuteistieji aiškina, kad jų, kaip nekaltų asmenų, pasiuntimas už grotų – baisi teisinė ir žmogiška klaida.
„Tulpinių“ gaujos vadeivos šįmet yra nuteisti kalėti iki gyvos galvos už buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino, taip pat Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policininko Sergejaus Piskunovo nužudymus.
Lietuvos apeliacinio teismo kolegija praėjusį balandį paskelbė, kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistųjų kaltė įrodyta, nusikaltimų padarymo aplinkybės nustatytos ir bausmės paskirtos teisingai.
Po šios nutarties paskelbimo Apeliaciniame teisme bylą kuruojantis prokuroras Artūras Urbelis buvo pareiškęs, kad teisėjai tądien padėjo tašką vienos didžiausių per visą Lietuvos istoriją nusikalstamų gaujų byloje.
Pagal įsiteisėjusį nuosprendį, V.Baltušis, A.Vertelka, A.Andrušaitis, kaip buvo nuspręsta anksčiau, kalėjime kalės iki gyvos galvos, o D.Blinkevičius pataisos namuose praleis 8 metus. Pirminiu nuosprendžiu V.Baltušis, A.Vertelka ir A.Andrušaitis laisvės atėmimu iki gyvos galvos buvo nuteisti jau ne pirmą kartą. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir Dainius Skačkauskas, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nebuvo paduota.
Iki gyvos galvos nuteistas „tulpinis“ A.Vertelka Aukščiausiajame Teisme bandė pareikšti nušalinimą prokurorui: „Jis pasakė, kad man galvą nukirs!“
LAT savo verdiktą, kuris bus galutinis ir neskundžiamas, žada paskelbti 2013 m. sausio 8 d.
Ilgiau nei 18 metų už grotų laikytas buvęs „Vilniaus brigados“ narys Igoris Achremovas paleistas į laisvę
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./I.Achremovas nelaisvėje buvo laikomas beveik 18,5 metų |
2012 m. balandžio 10 d. visuomenę pasiekė sensacinga žinia iš teismo: Igoris Achremovas paleidžiamas į laisvę. Vilniaus apygardos teismas sutiko taikyti buvusiam „Vilniaus brigados“ nariui, nuteistam už žurnalisto Vito Lingio nužudymą, lygtinį paleidimą.
Teismas tenkino I.Achremovo ir jo advokato Daliaus Boreikos skundą bei pripažino, kad žemesnės instancijos teismo nutartis netenkinti Vilniaus pataisos namų teikimo dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo buvo neteisėta.
Teismo nutartis, pagal kurią I.Achremovas paleidžiamas toliau atlikti bausmės neizoliuotas nuo visuomenės, buvo neskundžiama ir įsigaliojo iškart.
47 metų I.Achremovas nelaisvėje buvo laikomas 18 metų, 5 mėnesius ir 20 dienų. Jam buvo likę kalėti 6 metus, 6 mėnesius ir 11 dienų.
Pagal nuosprendį, I.Achremovui yra skirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė. Jei būdamas laisvėje nuteistasis pažeistų lygtinio paleidimo sąlygas, tai taptų pagrindu vėl jį sugrąžinti į laisvės atėmimo įstaigą.
Paleisdamas vyrą į laisvę, teismas įpareigojo jį naktimis būti namuose, ilgiau nei 7 dienoms neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, reguliariai registruotis pataisos įstaigoje.
Teismas atkreipė dėmesį, jog būdamas už grotų, jis tik vieną kartą buvo baustas, 16 kartų skatintas už gerą darbą ir elgesį, pasižymi „gera emocine pusiausvyra“, yra mandagus.
Vilniaus pensininkas buvo teisiamas dėl 15 centų kainuojančio maišelio
 |
| LNK nuotr./Rimas Kančys |
2012 rugsėjo 13 d. sostinės teismas nutraukė pensininkui iškeltą bylą dėl menamos 15 centų kainuojančio maišelio vagystės.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas teismas nutraukė bylą, kurioje vilnietis pensininkas Rimas Kančys buvo kaltinamas 15 centų kainuojančio maišelio vagyste. Pensininkas vagystės faktą visą laiką neigė.
Byla pensininkui nutraukta nenustačius, kad vagystė buvo įvykdyta. Tačiau teismas pažymėjo, jog pensininkas elgėsi netinkamai, kadangi prekybos centre „Iki“ maišelio nepadėjo prie kitų pirkinių, o laikė jį rankose.
R.Kančys teisme gynėsi maišelio nevogęs – esą pasiėmė jį iš anksto, dar eilėje. Kasininkės paprašė prekę priskaičiuoti prie kitų. Susidėjęs pirkinius ir susimokėjęs, vyras ketino traukti namo, tačiau tuoj pat buvo sulaikytas ir nuvestas į apsaugos kambarį. Apsaugininkas apkaltino jį vagyste. Negelbėjo net pirkėjo turėtas čekis – esą R.Kančys į jį nespėjo net pažiūrėti, o apsaugininkas kvitą kažkur pradangino.
Šiurpūs liudijimai Šiaulių gimnazistės žudikių byloje
 |
| Alvydo Januševičiaus nuotr./ Šiaulietės gimnazistės Viktorija Vaitiekaitytė ir Viktorija Lietuvninkaitė |
2012 m. gegužę prokurorai teismui perdavė visą Lietuvą sukrėtusios Šiaulių gimnazistės nužudymo bylą. Šiaulių apygardos teismo posėdyje rugsėjo 18 d. šioje rezonansinėje jaunos merginos nužudymo byloje apklausti liudytojai.
Posėdyje dalyvavusios abi kaltinamosios – dvi šiaulietės gimnazistės Viktorija Vaitiekaitytė ir Viktorija Lietuvninkaitė, uoliai slėpė veidus.
Devyniolikametės V.Lietuvninkaitė ir V.Vaitiekaitytė savo kaltę yra pripažinusios. Jos nuosprendžio laukia suimtos. Psichiatrijos ir psichologijos ekspertai nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu abi merginos nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu ir galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.
Nepilnametė mergina be žinios dingo 2011-ųjų liepos 14 dieną. V.Vaitiekaitytė ir V.Lietuvninkaitė sulaikytos praėjus trims dienoms.
Jos atskleidė nužudžiusios septyniolikmetę viename Šiaulių pietinio rajono butų. Vėliau kūną dalimis sudėjo į polietileninius maišus ir išmėtė apleistose laukymėse. Kai kurias kūno dalis teigė sumetusios į šiukšlių konteinerį.
Darių Kuolį dėl mitologinių apeigų prie VRM išteisinto, o dėl vaikštynių greta prezidentūros – nubaudė
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Darius Kuolys |
Dėl mitologinių apeigų prie VRM Darius Kuolys išteisintas, o už protesto akciją-vaikštynes greta prezidentūros – nubaustas 500 litų bauda. Teismas sostinėje 2012-10-24 išnarpliojo iškart dvi D.Kuolio bylas, kuriose šis visuomenės veikėjas buvo kaltinamas dėl neteisėtų protesto akcijų organizavimo. Teisėja nutarė, kad prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vyko įstatymuose nereglamentuotos „lietuviškos apeigos“, todėl vieną bylą paprasčiausiai nutraukė.
Tuo tarpu kitoje byloje – dėl neteisėtų vaikštynių prie prezidentūros, D.Kuolys pripažintas kaltu.
D.Kuolys kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. gegužės 3 d. apie 12.00 val. su bičiuliais prie Vidaus reikalų ministerijos surengė senas lietuviškas pilietines apeigas, kuriomis mėgino įkvėpti pilietinės drąsos Vidaus reikalų ministrui Artūrui Melianui, kuris neseniai buvo paskirtas į šias pareigas. Apeigos truko 20 minučių. Jų metu susirinkę į apeigas žmonės labai aktyviai joje dalyvavo: skambino senais Vinco Kudirkos tautinio atgimimo varpeliais, nes būtent Vincas Kudirka žadino pilietinę dvasią, ragino nevergauti, paskui skaitė sovietijos saulėlydžio lietuvišką humorą, rašytą dar sovietijos laikais, kurie padėjo lietuviams išlaisvėti. Skaitymas turėjo užkalbėjimo pobūdį.
Tokių paaiškinimų teismui užteko, kad išteisintų D.Kuolį dėl mitologinių apeigų prie VRM.
Permaininga skandalingo grupinio sekso su mažamete byla
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./K.Salmanovič, nuteistoji skandalingoje byloje dėl grupinio sekso su mažamete. |
Ką mano apie grupinį seksą su mažamete, 2012-ais metais teko atsakyti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams. Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasacine tvarka išnagrinėjo rezonansinę nuteistųjų Kristinos Salmanovič ir Rolando Verbos baudžiamąją bylą dėl seksualinių santykių su mažamete. Du intymūs pasimatymai yra tik vienas nusikaltimas, lapkričio 13 d. nutarė LAT teisėjai, dar labiau sumažinę bausmes R.Verbai ir K.Salmanovič.
15min.lt primena, kad pačiu pirmu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu R.Verbai buvo skirta net 10 metų, K.Salmanovič – 9,5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Rudenį priimto galutinio ir neskundžiamo LAT verdikto esmė: trys pikantiški mergaitės, kuriai tuo metu buvo vos 13 metų, pasimatymai su 27 metų vaikinu ir 19 metų mergina buvo viena tęstinė suaugusiųjų nusikalstama veika.
Tuo tarpu Apeliacinis teismas atskiras bausmes buvo paskyręs už abu kartus, kai porelė turėjo grupinių seksualinių santykių su mažamete.
Po LAT pakeitimų K.Salmanovič pataisos namuose turės praleisti vos 2 metus, jos draugas R.Verba – tik 2 metus ir 6 mėnesius.
Apeliacinis teismas po tokią bausmę buvo skyręs už kiekvieną kartą, kai porelė išnaudojo mažametę. Apeliacinio teismo nuosprendžiu galutinė bausmė buvo apskaičiuota dalinio sudėjimo būdu (vyrui palikta 4 metų, jo suaugusiai partnerei – 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė).
Nuteistasis R.Verba – aštrių pojūčių mėgėjas, troškęs išbandyti grupinį. Jis turi mažametį vaiką, tačiau prieš keletą metų išsiskyrė su žmona, nes buvo linkęs į drąsius sekso nuotykius. Tuo tikslu per radiją jis susipažino su K.Salmanovič, netrukus pora suartėjo. Rolandas su Kristina norėjo išbandyti ir grupinį seksą, todėl ieškojo bendraminčių interneto skelbimuose.
Kai į pikantišką pasiūlymą atsiliepė 13 metų mergaitė iš Vilniaus rajono, trijulė iš pradžių linksmai leido laiką sostinės „Akropolyje“ – čiuožinėjo, vaišinosi kavinėse. Norėdami pabendrauti artimiau, visi trys nuvyko į vieną šalia Vilniaus esantį viešbutį. Ten vykę intymūs žaidimai buvo su prievartos elementais.
Teisiami penki superpolicininkai, neužkirtę kelio Drąsiaus Kedžio planuojamoms žmogžudystėms
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Visvaldas Račkauskas |
Į kaltinamųjų suolą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo lapkričio 16 d. sėdo penki buvę policijos pareigūnai. Tai tuometis policijos generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldas Račkauskas (1957 m.) ir buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis (1967 m.), taip pat LKPB tebedirbantys skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis (gim. 1973 m.) ir panašaus amžiaus operatyvininkai Darjušas Sinkevičius bei Vitalijus Vitkovskis.
Kaip žinoma, ikiteisminio tyrimo, pradėto 2011 metų rudenį, metu buvo aiškinamasi, ar Policijos departamento ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai ėmėsi visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias Kauno apygardos teismo teisėjo J.Furmanavičiaus ir Laimutės Stankūnaitės sesers nužudymams; ar nuo prokurorų nenuslėpė nužudymui išsamiai atskleisti ir ištirti reikšmingų aplinkybių; asmenų, žinančių kokių nors bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių.
2011 m. į žurnalistus kreipęsis kauniečio D.Kedžio draugu prisistatęs Mindaugas Žalimas yra pareiškęs, kad žudynių išvakarėse 2009-ųjų spalio 4-ąją buvo atvykęs į Policijos departamentą Vilniuje ir pranešė, jog kaunietės Neringos Venckienės brolis planuoja žudynes.
Vyras tvirtino policijos generalinio komisaro pavaduotojams V.Račkauskui ir Algirdui Stončaičiui (pastarasis, tikėtina, byloje bus apklaustas tik kaip liudytojas), tuometiniam kriminalinės policijos pareigūnui T.Ulpiui pranešęs apie D.Kedžio ketinimus 2009 metų spalį nušauti Kauno teisėją J.Furmanavičių, savo dukters motiną L.Stankūnaitę, jos seserį Violetą, buvusį Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninį padėjėją Andrių Ūsą.
D.Kedys šiuos asmenis kaltino pedofilija ir sąvadavimu.
Žiauriai dvigubai žmogžudystei nebuvo užkirstas kelias: pirmadienio rytą, po 8 val., prie savo namų buvo nušautas teisėjas, o apie 11 val. žudikas atėmė ir V.Naruševičienės gyvybę.
Superpolicininkų byloje nužudyto teisėjo motina Anelė Furmanavičienė pareikalavo pripažinti ją nukentėjusiąja.
„Daktarų“ gaujos byla – finišo tiesiojoje
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Henrikas Daktaras |
Klaipėdos apygardos teisme 2012 m. rudenį beveik baigtas bene garsiausios – „Daktarų“ – gaujos bylos nagrinėjimas. Advokatams pasakius baigiamąsias kalbas, 15-kai kaltinamųjų liko pasakyti paskutinius žodžius.
Ši proceso stadija numatoma vasarį, po to teisėjai sės rašyti nuosprendžio.
„Daktarų“ gaujos nariai kaltinami nuo 1993 iki 2000 metų vogę automobilius, žiauriai kankinę ir žudę verslininkus bei kitus jiems nepaklususius, reketavę, sprogdinę, pasisavinę svetimą turtą, sukčiavę. Gaujai inkriminuojama daugiau kaip 20 nusikaltimų, tarp jų šeši nužudymai. H.Daktaras kaltinamas kartu su gaujos nariais suorganizavęs ir dalyvavęs nužudant verslininkus: Vladimirą Seneckį, pravarde Turistas, Robertą Borchertą, pravarde Karabasas, Rimantą Ganusauską, pravarde Mongolas, Arvydą Mučinską, pravarde Mačialka, Sigitą Čiapą ir jo vairuotoją Vincą Varną, taip pat pasikėsinus nužudyti Raimundą Petraitį, pravarde Mondė, R.Ganusauską ir S.Čiapą.
Byloje apklausta apie 160 asmenų, o medžiaga nugulė 73 tomuose.
2012 m. taip pat paaiškėjo, kokiu Daktarų šeimos turtu bus bandoma atlyginti 8,5 milijono litų žalą nukentėjusiesiems. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2009 m. vasario 26 d. nutarimu buvo laikinai apribotos Daktarų šeimos narių nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą. Vėlesniais teismų sprendimais laikino nuosavybės teisių apribojimo į šį turtą terminas buvo tęsiamas.
Areštas taikomas garsiajai pilaitei Užliedžiuose, butams, sklypams, kirpyklai, automobiliams, taip pat Henytės motociklui.
Beje, 2012-11-14 paskelbta, kad seneliui H.Daktarui nedraudžiama bendrauti su anūke. Lietuvos apeliacinis teismas tenkino Daktarų šeimos skundą dėl draudimo seneliui bendrauti su anūke. Anot teismo, vežti 5 metų mergaitę į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kad vaikas susitiktų ten su savo seneliu, nėra prastas sumanymas.
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo byloje pagrindiniam kaltinamajam H.Daktarui bendrauti su mažametė anūke nebuvo leidę uostamiesčio teisėjai. Argumentas – apsilankymas Lukiškėse gali pakenkti vaiko emociniam vystymuisi.
Priešingai (kad žalingas yra anūkės atskyrimas nuo senelio) mananti Daktarų šeima šį draudimą mėgino apskųsti apeliacine tvarka, ir sėkmingai.
Apeliacinis teismas patenkino H.Daktaro dukros skundą ir leido H.Daktarui pasimatyti su anūke. Teismo motyvas: pasimatymai nepakenks ir nepadarys jokios įtakos bylos nagrinėjimui, taip pat nepadarys žalos mergaitės vystymuisi, kaip buvo teigiama prokurorų.
Andrius Ūsas nekaltas. Paskelbtas išteisinamasis nuosprendis didžiojoje pedofilijos byloje
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./TV laidos „Valanda su Rūta“ akimirka |
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012-11-30 paskelbė nuosprendį vadinamojoje pedofilijos byloje, kurioje mažametės tvirkinimu kaltinamas dabar jau miręs kaunietis Andrius Ūsas. Teismas velionį išteisino. Didžiąją pedofilijos bylą išnagrinėjusi sostinės teisėjų kolegija konstatavo, kad vienintelė nukentėjusios mergaitės seksualinė patirtis buvo įgyta tuo metu, kai apie seksą ją klausinėjo ir filmavo tėvas Drąsius Kedys.
Vadinamasis pedofilijos skandalas visą Lietuvą drebino lygiai ketverius metus – nuo 2008-ųjų lapkričio, kai D.Kedys pirmą kartą kreipėsi į policiją.
