Teisėjų, prokurorų, netgi advokatų bendruomenė – suglumusi. Kol kas sunkiai įsivaizduojama, kaip reikės teisti vilnietį A.Radivoniką, kuris išskirtinį išprusimą bei raštingumą naudoja kaip gynybos priemonę jam iškeltoje baudžiamojoje byloje.
A.Radivonikas (gim. 1981 m.) kaltinamas tuo, kad neteisėtai parašęs apie 1 400 referatų, baigiamųjų, magistrinių, bakalaurinių, kursinių bei kitokių mokslo darbų, nelegaliai gavo daugiau kaip 555 tūkst. 450 litų pajamų.
„Matau, yra prokurorė, yra gynėjai, bet nematau kaltinamųjų“, – pasisveikinęs su proceso dalyviais, pirmadienį konstatavo bylą nagrinėjantis teisėjas Artūras Pažarskis. Paaiškėjo, kad įvairių A.Radivoniko prašymų šioje byloje jau yra susikaupę 3 tomai, nors procesas net nepajudėjo. Bendra šios bylos apimtis – 75 tomai.
Teisėjas, prokurorė ir du advokatai kraipė galvas, mąstydami apie šios bylos perspektyvas. „Jūs patys matot, kad asmenybės sudėtingos“, – nutęsė teisėjas A.Pažarskis.
Netinka nei teisėjas, nei prokurorė
Dar sykį pakartojęs, kad A.Radivoniko prašymų jau yra gauta „be proto daug“, teisėjas A.Pažarskis kreipėsi į bylą kuruojančią prokuratūros atstovę Vitaliją Songailienę: „Tarp kitko, prokurore, yra ir prašymas dėl jūsų nušalinimo.“
Iš savo vietos stryktelėjo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas Stasys Karvelis: „Aš ir dėl teisėjo nušalinimo mačiau!“
Teisėjui A.Pažarskiui beliko giliai atsidusti.
Teigiama, jog A.Radivonikas iš pradžių vengė, kad jam būtų įteiktas kaltinamasis aktas. Kai dokumentas vyrui pagaliau buvo įduotas, jis esą pareiškė, kad nesupranta lietuviškai – pareikalavo kaltinamojo akto vertimo į rusų kalbą.
Kodėl Lietuvos lenkas A.Radivonikas, gimęs, mokslus baigęs Lietuvoje ir šimtus mokslinių darbų parašęs būtent lietuviškai, nori būti kaltinamas kaimyninės valstybės kalba, lieka tik spėlioti. Tačiau toks kaltinamojo įnoris, labiau primenantis bandymą laimėti laiko, vargu ar bus tenkinamas.
Prisistatydavo įvairiais vardais
Kaip skelbta anksčiau, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Vilniaus apygardos teismui yra perdavę baudžiamąją bylą, kurioje vilnietis A.Radivonikas kaltinamas neteisėta ūkine komercine veikla, neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimu ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu, dokumento klastojimu.
 |
| Kaltinamosios advokatė |
Baudžiamoji byla ypatinga tuo, kad tiriamos nusikalstamos veikos susijusios su visuomenėje plačiai diskutuojama akademinei bendruomenei tema – rašto darbų pirkimo bei jų pateikimo švietimo įstaigoms.
Tyrimo metu Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo padalinių pareigūnams atlikus išsamias internetinių tinklalapių analizes, buvo nustatyta, jog didžioji skelbimų dalis, kuriuose buvo nurodyta referatų, baigiamųjų, magistrinių, bakalaurinių, kursinių bei kitų darbų rašymo veikla, vertėsi skirtingais anketiniais duomenimis prisistatantys asmenys, tačiau nurodytais kontaktiniais duomenimis naudojosi ir šią veiklą vykdė vienas ir tas pats asmuo – A.Radivonikas.
Bylos duomenimis, A.Radivonikas buvo susikūręs keletą elektroninių adresų skirtingų išgalvotų asmenų pavardėmis, tačiau naudojosi jais pats.
 |
| Prokurorė Vitalija Songailienė |
Tuo tarpu banko sąskaita, į kurią mokslo darbų užsakovai pervedinėdavo pinigus, buvo atidaryta realaus asmens vardu, tačiau ja neteisėtai naudojosi būtent A.Radivonikas.
Nustatyta, kad 2003–2011 metų laikotarpiu A.Radivonikas gavo užsakymus už atlygį parašyti daugiau kaip 1 tūkst. 400 rašto darbų įvairiomis temomis.
Beje, erudicija ir plačiu temų spektru stebinęs rašytojas mokslinius darbus užsakovams siųsdavo iš dalies užšifruotus. Tik sulaukęs visiško atsiskaitymo, pardavėjas persiųsdavo pirkėjams nešifruotą variantą.
Tyrimo metu nustatyta, kad iš šios nusikalstamos veikos A.Radivonikas gavo daugiau kaip 555 tūkst. 450 litų pajamų.
Gresia nelaisvė iki 7 metų
Pasak prokurorų, A.Radivonikas nusikalstamą veiką vykdė kartu su valstybės tarnautoja Jelena Tarasova, kuri padėjo įteisinti iš šios veiklos gaunamas lėšas, nuslepiant jų kilmę.
A.Radivonikas, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijo svetimais vardais bankų išduotas elektronines mokėjimo priemones, prisijungimo prie sąskaitos per internetinės bankininkystės sistemą kodus, slaptažodžius, neteisėtai jais naudojosi atlikdamas finansines operacijas.
Tiriant šią didelės apimties baudžiamąją bylą, bendradarbiauta su apskričių policijos komisariatais, apklausta, daugiau kaip 1 400 buvusių studentų, nuo 2003-10-02 iki 2011-04-12, pirkusių iš A.Radivoniko rašto darbus ir mokėjusių jam piniginį atlygį.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija A.Radivoniko atžvilgiu atlieka mokestinį patikrinimą. Griežčiausia įstatymų numatyta bausmė už šias nusikalstamas veikas – laisvės atėmimas iki septynerių metų.
Generalinės prokuratūros komunikacijos skyriaus atstovų platintame pranešime buvo pažymima, kad ši baudžiamoji byla yra pirmoji tokio pobūdžio teismui perduodama byla. Bylą perdavę prokurorai vylėsi, kad jos nagrinėjimas padės suformuoti tokių bylų tyrimo praktiką.
Sąlyga advokatui – išteisinimo garantija
„Šaukimai kaltinamajam Radivonikui grįžo neįteikti – jis jų neatsiėmė“, – posėdyje informavo teisėjas. Kaltinamoji J.Tarasova asmeniškai pasirašė gavusi šaukimą, tačiau į teismą neatvyko. Nors abu kaltinamieji yra deklaravę skirtingas gyvenamąsias vietas, teigiama, kad jiedu yra šeima.
„Dabar dar susilaikysiu nuo griežtesnių siūlymų kaltinamosios Tarasovos atžvilgiu, o Radivonikui prašau pakeisti kardomąją priemonę į suėmimą!“, – netikėtai pareiškė prokurorė V.Songailienė.
 |
| Kaltinamojo advokatas |
Pasakiusi, kad A.Radivonikui tikrai buvo žinoma apie šios dienos teismo posėdį, prokurorė pridūrė, kad jis „trukdė ir trukdys procesui visais būdais“, o teismo šaukimų ignoravimas yra tik vienas iš jų.
Teismas teiravosi kaltinamųjų gynėjų nuomonės. „Man atrodo, iškart taip keisti kardomosios priemonės nederėtų... Nematau pagrindo“, – sakė advokatas S.Karvelis.
Teisininkas pridūrė „turėjęs kontaktą“ su savo ginamuoju, jiedu kartu ruošėsi bylai, tačiau galutinai nesusitarė, ar dirbs drauge.
„Jis kėlė reikalavimą, kad būtų išteisintas. Tokio dalyko garantuoti aš negaliu“, – prisipažino advokatas.
Vis dėlto S.Karvelis dar sykį pakartojo, kad dar neverta suiminėti mokslo darbų rašytojo: „Būtų per žiauru.“
Advokatas dar pridūrė: „Byla, jaučiu, gali būti ilga ir sudėtinga...“
Jo kolegė, kaltinamąją J.Tarasovą ginti paskirta valstybinė advokatė prašė nesiimti sankcijų ir šios moters atžvilgiu.
„Mano ginamosios neatvykimo priežasčių nežinome. Jos gali būti rimtos“, – kalbėjo gynėja.
Teisėjai yra areštavę A.Radivoniko sklypus, pastatus, pinigus. Apeliaciniame teisme kaltinamasis pasiekė, kad nekilnojamuoju turtu jam būtų leista naudotis.
„Bandysim skambint, bandysim ieškot“, – teisėjas irgi kol kas nebuvo linkęs uždarinėti kaltinamųjų už grotų.
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį tik suderino trijų būsimųjų posėdžių datas rugsėjo ir spalio mėnesiais.
Areštavo sklypus, pastatus, pinigus
Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienio popietę paskelbė, kad iš dalies patenkino A.Radivoniko skundą dėl jam skirtų laikinųjų apsaugos priemonių.
Apeliacine tvarka kaltinamasis skundė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį apriboti nuosavybes teises į kai kurį jam priklausantį turtą: tris sklypus, du pastatus ir bankuose laikomus pinigus.
Bylą nagrinėjusios teisėjos Elenos Vainienės vertinimu, pagrįsti yra skundo argumentai, jog apygardos teismas, skundžiama nutartimi laikinai apribodamas nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, nenurodė laikino nuosavybės teisės apribojimo būdo.
Tiesa, tuo atveju, kai būdas nėra nurodomas, laikoma, jog turtui yra taikomas visiškas nuosavybės teisės apribojimas – t.y. uždraudžiama juo net tik formaliai disponuoti ir jį valdyti, bet ir fiziškai juo naudotis.
Apeliacinio teismo požiūriu, šiuo atveju visiškas nuosavybės teisės apribojimas į A.Radivoniko banko sąskaitose esančias pinigines lėšas yra pagrįstas, tuo tarpu taikyti visišką nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo žemės sklypams ir sodo pastatams nebuvo pagrindo.
„Nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam priklausantį nekilnojamąjį turtą būtų pažeistas proporcingumo principas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, taikoma procesine prievartos priemone siekiami tikslai šiuo atveju būtų pasiekti taikant kaltinamojo nekilnojamajam turtui dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant šiuo turtu naudotis, tačiau uždraudžiant disponuoti ir valdyti“, – pažymima A.Radivonikui iš dalies palankioje galutinėje ir neskundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje.
