Teisėjų kolegija tenkino išteisintojo ir jo gynėjo kasacinį skundą bei priteisė per 21 tūkst. eurų, kuriuos Š. Narbutas išleido advokatui Vilniaus apygardos, Apeliaciniame ir Aukščiausiajame teismuose, antradienį pranešė LAT.
Praėjusį pavasarį Lietuvos apeliacinis teismas išteisino Š. Narbutą baudžiamojoje byloje dėl COVID-19 reagentų įsigijimo.
Š. Narbutas LAT prašė palikti galioti Vilniaus apygardos nuosprendžio dalį, kuria jam priteista 16,8 tūkst. eurų už advokato pagalbą ir kurią panaikino Apeliacinis teismas. Išteisintasis taip pat prašė priteisti apie 3,5 tūkst. eurų Apeliaciniame teisme patirtų advokato išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas pernai gegužę Š. Narbutą išteisino dėl galimo piktnaudžiavimo ir sukčiavimo Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus.
Apygardos teismas išaiškino byloje nesant duomenų, kad Š. Narbutas gavo Vyriausybės atstovų nurodymus dalyvauti derybose su Kinijos gamintojo „Sansure Biotech“ atstove Ispanijos įmone „PMS International“ dėl COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Vyriausybės vardu.
Teismas konstatavo, kad per derybas Š. Narbutas veikė kaip Ispanijos įmonės „PMS International“ atstovas pagal jų sudarytą komercinio atstovavimo sutartį.
Generalinei prokuratūrai apskundus šį nuosprendį, Lietuvos apeliacinis teismas sausį Š. Narbutui paliko galioti išteisinimą, bet nusprendė nepriteisti dviejų instancijų teismuose advokatams patirtų išlaidų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pernai gruodį iš Lietuvos Š. Narbutui taip pat priteisė 768,94 euro turtinės ir 26 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo konstatavęs, kad tyrimo metu jam taikytos turto arešto priemonės buvo neproporcingos, o laikinas sulaikymas pažeidė teisės aktus.
Dėl nepagrįstumo EŽTT atmetė reikalavimą kompensuoti 13,7 tūkst. eurų už areštuoto turto nuvertėjimą ir 12,7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, kadangi Š. Narbutas teisines paslaugas apmokėjo iš suaukotų pinigų.
Apeliacinis teismas taip pat nutarė, kad Š. Narbutas gynybai skirtus pinigus surinko per internetinę lėšų pritraukimo platformą, todėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti jis realiai nepatyrė.
LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad svarbu ne lėšų kilmės šaltinis, tai ar tokios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos.
Teisėjų kolegija pripažino, kad tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojantis principas „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ taikytinas ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, nes advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.
Kasacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad EŽTT byloje Narbutas prieš Lietuvą atsisakė priteisti prašomų išlaidų, susijusių su peticijos pateikimu ir teisine gynyba, atlyginimą motyvuodamas tuo, jog faktiškai Š. Narbutas išlaidų nepatyrė. Tuo metu nacionalinėje teisėje tokia sąlyga nėra nustatyta.
EŽTT sprendimas nepriteisti Š. Narbutui išlaidų atlyginimo nėra susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos laikymusi nacionalinėje teisėje, todėl jis nacionalinių teismų nesaisto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
