Apie įvykį ji sužinojo tik pirmadienio vakarą, kai gausios pareigūnų ir medikų pajėgos užtvindė nė pusantro šimto gyventojų neturintį ramų Gaižėnų miestelį.
„Kaimynai buvo labai savotiški, uždari. Anksčiau gerai sutardavome. Šventes švęsdavome. Aš pati esu krikšto mama to nužudyto įtariamojo Egidijaus dėdės, kuris psichinę negalią turėjo. Tačiau vieną dieną bendravimas pasikeitė, kai prasidėjo tarp kaimynų barniai dėl žemių, dėl keliuko.
Egidijus buvo labai uždaras, tačiau geras. Neturėjo draugų jis. Pro mūsų namus tuo keliu vaikščiodavo vis. Pastarąjį kartą mačiau gal praėjusią savaitę.
Aš tai nebuvau susipykusi, bet nesišnekėdavome. Neprileisdavo manęs net krikšto sūnaus aplankyti. Tik tas išeidavo į kiemą, norėdavo pasikalbėti su mumis, varydavo iškart į namus. Vargšas uždarytas būdavo verandoje, visas perkūdęs, vieni kaulai. Labai blogai jį prižiūrėdavo. Norėjome net rinkti kaimynai parašus, kad kažką pakeistume“, – tikino Birutė.
Paklausta, kas galėjo paskatinti, jos nuomonę, gerą vaiką, pirmūną, žengti tokį kraupų žingsnį, moteris net nesuabejojo – močiutė. Ar iš tiesų taip buvo, kažin ar paaiškės, nes močiutė irgi, kaip įtariama, krito nuo Egidijaus rankos.
„Garantuoju. Ji privedė vaiką prie to. Labai reikli, su visais pykosi. Gal tą vaiką užpuolė, tai jis keršijo. Egidijus buvo labai uždaras, tačiau geras. Neturėjo draugų jis. Pro mūsų namus tuo keliu vaikščiodavo vis. Pastarąjį kartą mačiau gal praėjusią savaitę. Ką galiu blogiausia apie jį pasakyti, tai tik tai, kad niekad nepasisveikindavo. Labai uždaro būdo buvo.
Negaliu kalbėti net. Visą naktį drebėjau. Kaip baisu buvo. Nemiegojau. Apsirengusi sėdėjau. Anūkas iki plento net su dviračiu bijojo važiuoti – prašė, kad kiti mašina pavežtų. Ką čia žinai, gal krūmuose kur tyko“, – teigė moteris, negalėdama patikėti, kaip tokiems, anot jos, keistiems žmonėms, davė kas šautuvus.
Birutės teigimu, įtariamasis žudikas Egidijus, baigęs chemijos mokslus Anglijoje, į gimtuosius Gaižėnus sugrįžo pernai metų vasarą. Gyveno kartu su tėvais.
„Vyresnioji jo sesuo labai maloni, gyvena Anglijoje. O jaunėlė, kuri ir aptiko pirmadienį lavonus, keistoka“, – tikino Birutė. Ji teigė, kad mergina užkabindavo jos anūką, esą jie dėl to ją net į teismą padavė.
Buvo kitoks nei visi
Pasak jos, įtariamojo mama buvo pensininkė, turėjo trečios grupės invalidumą. Anksčiau yra dirbusi šiltnamių kombinate.
„Kaip man to vaiko gaila. Egyduko. Ką jis turėjo prisidirbti. Ką su juo kas padarė. Tikriausiai nusižudė. Turime Gaižėnuose tvenkinį, gal ten galą pasidarė, juk protingas chemikas buvo, žino, kas jo už tai laukia“, – purtė galvą Birutė.
„Egidijus buvo toks kitoks nei visi. Stengdavausi su juo kalbėtis kuo trumpiau. Susitikdavome jam vykstant į darbą. Ant juosmens ryšėdavo diržą, prie kurio – ginklas. Sėsdavo į autobusą ginkluotas ir važiuodavo į darbą. Kalbi ir staiga pradeda garsiai juoktis. Nei iš šio, nei iš to. Vengdavau aš jo“, – teigė ūkininkams darbus padedantis atlikti vietinis gyventojas Vytas.
Su vietiniais žaidė krepšinį
Kita kaimynė Aurelija tvirtino tą patį: Anupraičių šeima buvo labai uždara, su niekuo nebendravo. Jos sūnus su įtariamuoju Egidijumi bendravo tik žaisdamas krepšinį mokyklos aikštelėje.
„Kur jis gali pabėgti, Dieve mano. Nei teisių išsilaikęs, nei mašiną turėjo, nei draugų. Kur čia pasislėpsi“, – tikino kaimynė, taip pat nemiegojusi visą naktį.
Paklausta, kas galėjo nutikti, Aurelija tik papurtė galvą: „Neįsivaizduoju. Grįžus iš Anglijos, gal protelis susisuko. Tiek policijos čia pas mus buvo. Visus pakrūmius apžiūrėjo. Net šunys jau nebeloja – priprato prie žmonių gausos. O toks ramus miestelis buvo... Žiūrėkit, ir vėl lekia mašinos“.
Kodėl prestižinio Liverpulio universiteto absolventas tapo apsaugininku?
E.Anupraitis puikiai mokėsi ir mokykloje, ir universitete. Kauno „Saulės“ gimnaziją jis baigė dešimtukais, su pagyrimu. Bendramoksliai ir mokytojai jį prisimena kaip ramų, tylų, gerą vaiką, apie kurį nėra ko išskirtinio papasakoti.
Tiesa, vienas buvęs jo klasės draugas teigė, kad Egidijus gal ir nebūtų buvęs pirmūnas, bet prie mokslų jį labai spaudė tėvai. Baigęs gimnaziją Egidijus, nors jo šeima ir kukliai gyveno, pasirinko mokslus ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje. Jis įstojo į prestižinį Liverpulio universitetą, kuris pasauliniame universitetų reitinge užima 158 vietą. Ten E.Anupraitis studijavo chemiją ir tuomet dar tik pradėjusias populiarėti nanotechnologijas.
Vaikinas buvo itin patenkintas savo studijomis ir rašė atvykęs į Didžiąją Britaniją įgyvendinti savo didžiosios svajonės ir dėl jos palikęs savo mažą pasaulį Lietuvoje, šeimą ir namus.
Paprastai Liverpulio universitetą baigę absolventai neturi didelio vargo ieškodami gerai apmokamo darbo. Kas nutiko, kad E.Anupraitis, įgijęs puikų išsilavinimą, nepradėjo mokslininko karjeros, neįsidarbino žinomoje verslo įmonėje, o grįžo į Lietuvos vienkiemį, gimtąją sodybą, kuri jau buvo gerokai apšiurusi, ir įsidarbino „Ekskomisarų biure“ už mažą atlyginimą? O gal jis grįžo nebaigęs mokslų? Ir kodėl jam reikėjo ginklo savigynai? Kol kas šie klausimai – be atsakymų.
Ginklą yra gavęs ne darbui, o savigynai
Policijos departamento duomenimis, įtariamasis turi leidimą įgyti, laikyti ir nešiotis ginklą. Pistoletas E.Anupraičiui yra išduotas savigynai.
Teigiama, kad Lietuvoje vaikinas pastaruoju metu dirbo apsaugininku.
Apsaugos bendrovėje pagal atliekamas funkcijas šaunamasis ginklas E.Anupraičiui nebuvo reikalingas ir nebuvo išduotas.
Teigiama, kad firmoje „Ekskomisarų biuras“ vaikinas buvo įsidarbinęs tik nuo 2017 m. kovo 1 d.
Leidimą įsigyti ginklą savigynai jis yra gavęs gerokai anksčiau, 2016 m. spalį.
Tačiau iš Ginklų fondo kovinį pistoletą ir šaudmenų E.Anupraitis pirko tik 2017 m. kovo mėnesį. Prieš tai jis atliko visus reikiamus formalumus, pasitikrino sveikatą ir gavo medikų pažymą.
Neoficialiomis žiniomis, apsaugos bendrovėje dirbo ir E.Anupraičio tėvas, tikėtina, kad būtent jis iš mokslų užsienyje praėjusią žiemą parvykusį sūnų pakvietė darbuotis toje pačioje srityje.
Dirbo gausios pareigūnų pajėgos
Antradienio rytą Gaižėnus ir vėl okupavo gausios pareigūnų pajėgos. Keliolika policijos ekipažų sustojo pamiškėje ir leidosi į paieškas, maždaug kilometro atstumu nuo sodybos, kurioje įvyko skerdynės. Nebaigtą atnaujinti namą saugo policijos pareigūnai. Vieta atoki, rami. Šalia – dirbami laukai.
Prieš pat 11 valandą į vietą atvyko ir Viešojo saugumo tarnybos pajėgos, kinologai su šunimis. Jie Gaižėnuose įsirengė net štabą. Virš miestelio ratus intensyviai suko sraigtasparnis.
Į vietą atvyko ir ugniagesių gelbėtojų narų komanda – ruoštasi išžvalgyti Gaižėnų vandens telkinius.
Tačiau antradienio vidurdienį gavus žinią, kad įtariamasis E.Anupraitis sulaikytas Marijampolės apskrityje, VST pareigūnai sustabdė paieškas iki atskiro nurodymo.
Kraupus nusikaltimas
Policijos intensyviai ieškotas galimas įtariamasis – nužudytųjų šeimos narys Egidijus Anupraitis, gimęs 1990 m.
Išžudytą šeimą rado nužudytos poros dukra. Nusikaltimo vietoje rasti keturių žmonių kūnai su šautinėmis žaizdomis: vyro (gimusio 1967 m.), jo žmonos (gimusios 1968 m.), jo mamos (gimusios 1942 m.), jo brolio (gimusio 1979 m.). Įvykio vietoje rastas sužalotas senelis (gimęs 1936 m.), vyras ištiktas šoko, išvežtas į ligoninę. Manoma, kad sužeistas senolis bent dvi paras negalėjo prisišaukti pagalbos, buvo be maisto, vandens ir smarkiai nusilpo. Pirminiais duomenimis, jam peršauta ir lūžusi koja.
Teismo medicinos ekspertas įvykio vietoje nustatė, kad asmenys nužudyti anksčiau nei pirmadienį. Policijai įtariamasis nebuvo žinomas – jis nebuvo nei teistas, nei baustas administracine tvarka.
Jaunuolio ieškoma tiek Kauno rajone, tiek kituose šalies miestuose, taip pat informacija pateikta partneriams užsienio šalyse. E.Anupraičio ieško gausios policijos pajėgos.
Paieškai pasitelktos gausios policijos pajėgos, bus keliamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis. Į įtariamojo paiešką Kauno rajone išvyko 80 Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pareigūnų iš Vilniaus ir Kauno dalinių, kartu su kinologais ir Štabo automobiliu.
