Išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų Romano Klišausko, Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio drausmės bylą Teisėjų garbės teismas taip pat nutraukė drausmės bylą teisėjų atžvilgiu.
„Ne visi pažeidimai gali būti pripažinti kaip akivaizdžiai aplaidūs, žeminantys teisėjo vardą. Nagrinėjant bylą gali būti padaromos materialinių teisės normų aiškinimo ar taikymo klaidų, taip pat procesinių pažeidimų, kurių ištaisymo galimybė numatyta įstatymuose pasinaudojant instancine teismų sistema.“
„Teisėjos padaryti pažeidimai neužtraukia jai drausminės atsakomybės, kadangi jie negali būti kvalifikuojami kaip teisėjų drausmės pažeidimas“, – sprendimą Kauno apylinkės teismo teisėjos Liubos Kymantienės drausmės byloje paskelbė Teisėjų garbės teismo pirmininkas Dainius Raižys.
„Konstitucinis Teismas 2006 metų sausio 16 dienos nutarime, taip pat yra pasisakęs kad teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas ir neleisti, kad būtų neįvykdytas teisingumas, tokiu būdu apsaugant asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus“, – apie sprendimo nutraukti drausmės bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams kalbėjo Teisėjų garbės teismo pirmininko pavaduotojas Albinas Bielskis
Teisėjų garbės teismas panašios nuomonės laikėsi ir apie Kauno apylinkės teismo teisėją Liubą Kymantienę. L.Kymantienės drausmės byloje Teisėjų garbės teismas laikėsi nuomonės, kad už procesinės teisės normų pažeidimus, kurie buvo ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjos teisti nėra pagrindo.
„Teisėjos padaryti pažeidimai neužtraukia jai drausminės atsakomybės, kadangi jie negali būti kvalifikuojami kaip teisėjų drausmės pažeidimas“, – sprendimą Kauno apylinkės teismo teisėjos Liubos Kymantienės drausmės byloje paskelbė Teisėjų garbės teismo pirmininkas Dainius Raižys.
15min.lt rašė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) nustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai R.Klišauskas, A.Bakaveckas ir S.Gagis išnagrinėjo ir pasirašė sprendimą administracinėje byloje, nors tokios teisės neturėjo, o Kauno apylinkės teismo teisėja L.Kymantienė budėjimo dieną išnagrinėjo dvi administracinio teisės pažeidimo bylas, kurios buvo priskirtos kitam teisėjui ir turėjo būti nagrinėjamos kitą dieną.
Drausminę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams TEDK iškėlė gavusi Kauno miesto tarybos nario, jaunalietuvio Stanislovo Buškevičiaus skundą. Kauno miesto tarybos narys TEDK nurodė, kad administracinę bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėjo ne paskirtoji teisėjų kolegija, o kita, iš kurios net du teisėjai – A.Bakaveckas ir S.Gagys – buvo nepaskirti nagrinėti šios bylos.
TEDK pirmininko, Aukščiausiojo Teismo teisėjo Algio Norkūno teigimu, teisėjai neįsigilino į bylos aplinkybes ir padarė šiurkščių procesinių pažeidimų: „Teisėjai turi nagrinėti bylą įsigilinę į aplinkybes, žinoti, kokią bylą nagrinėja, tik tokiu būdu galima užtikrinti tinkamą įstatymų taikymą. Bylas turi nagrinėti tie teisėjai, kuriems šios priskirtos. Bylas skirsto kompiuterinė sistema. Siekiame, kad tik aiškiais, suprantamais ir objektyviais pagrindais bylos būtų parenkamos.“
TEDK pirmininkas aiškino, kad, kompiuterinei sistemai paskirsčius, teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar skyriaus vadovas surašo procesinį dokumentą, kuris įsegamas į bylą: „Procesiniame dokumente yra parašyta, kas turi nagrinėti bylą. Jei nagrinėja kiti teisėjai, mažiausiai gali būti neapsižiūrėjimas, galbūt ir kitų sumetimų būta. Aišku, tai tik prielaida.“
Teismų įstatymas numato, kad Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs teisėjų drausmines bylas, gali nutraukti drausmės bylą, apsiriboti drausmės bylos svarstymu arba paskirti drausminę nuobaudą. Teismas taip pat gali siūlyti prezidentei ar Seimui atleisti teisėją iš pareigų.
