Jonas Radzevičius neskųs palankaus nuosprendžio, o jo advokatas pajuto tik visuomenės pritarimą

Žmogų per avariją pražudęs buvęs „Teleloto“ vedėjas Jonas Radzevičius teismo sprendimu lieka laisvėje. To avarijos kaltininko advokatui buvo negana – gynėjas siekė, kad J.Radzevičius apskritai būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nepaisant to, kad vairuotojas buvo nuteistas, kilo didžiulis dalies visuomenės nepasitenkinimas dėl „privilegijų“ garsiam teisiamajam, J.Radzevičius su gynėju nutarė nuosprendžio nebeskųsti, tačiau advokatas Arūnas Paukštė įsitikinęs, kad griežtesnis jis ir negalėjo būti.
Jono Radzevičiaus byla
Jono Radzevičiaus su savuoju advokatu Arūnu Paukšte (antrame plane). / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

– Teisme prašėte atleisti savo ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo brolio Vytaro Radzevičiaus laidavimą. Teisėjas nesutiko, ar nuosprendį skųsite?15min.lt pirmadienį pasiteiravo Joną Radzevičių ginančio advokato Arūno Paukštės.

– Mes apsvarstėme ir nusprendėme neskųsti.

– Nepaisant apkaltinamojo nuosprendžio ir to, kad formaliai jūsų ginamasis buvo nuteistas laisvės atėmimu, dalį visuomenės labai papiktino, kad realiai J.Radzevičius liko laisvėje. Kaip tokią reakciją vertinate?

– Aš vertinčiau priešingai – iš tikrųjų, yra labai daug palaikančių tą sprendimą. Tai matyti ir iš žiniasklaidos, ir iš žmonių atsiliepimų, komentarų. Nesakyčiau, kad teismo sprendimas būtų labai smerkiamas.

– Nesureikšminate komentarų, kuriuose reikalaujama sodinti J.Radzevičių dešimčiai metų ir piktinamasi, kad viskas nupirkta?

– Kas ten nupirkta? Jūs patys matėte teismo procesą. Yra visi argumentai, ir tokių abejonių čia net negali kilti. Iš tikrųjų, laisvės atėmimo bausmė nėra ta, kuri resocializuota ir daro vien tik teigiamas įtakas. Atvirkščiai – realus laisvės atėmimas dažniausiai nutraukia socialinius santykius, kas būtų atsitikę ir šiuo atveju: ir su vaikais nebendrautų, ir darbo žmogus netektų, ir kiti blogi dalykai įvyktų.

Nukentėjusieji atleido, žala atlyginta. Ir vis tiek teisti žmogų laisvės atėmimo bausme? Net nelogiška būtų.

Laisvės atėmimas – kraštutinė priemonė. Ir įstatymas būtent taip sako: pirmą kartą teisiamam žmogui laisvės atėmimas paprastai netaikomas. Čia yra labai progresyvi įstatymo nuostata, kuri šiuo atveju ir buvo pritaikyta.

Aš kaip tik nematau jokių argumentų, kodėl šiuo atveju turėjo būti laisvės atėmimas skirtas. Nematau nei teisinių, nei moralinių argumentų. Nukentėjusieji atleido, žala atlyginta. Ir vis tiek teisti žmogų laisvės atėmimo bausme? Net nelogiška būtų.

– Ar jūs ir tikėjotės tokio – būkime atviri – J.Radzevičiui palankaus teismo sprendimo?

– Tai žinoma! Taip, prognozuoti teismų sprendimus 100 proc. sudėtinga, bet įstatymai yra įstatymai.

– Ar, jūsų nuomone, J.Radzevičiui šiuo atveju labiau pasisekė dėl to, kad praeityje jis pagarsėjo kaip doras, geras, teisėjo žodžiais tariant, socialiai vertingas žmogus?

– Bausmės klausimai visą laiką sprendžiami atsižvelgiant į konkrečią asmenybę. Ši nuostata yra įrašyta įstatyme. Teismas net negalėtų nevertinti asmenybės – tai tiesiog privaloma. Ir vertinti privalo visapusiškai, ką šiuo atveju teismas ir padarė.

– J.Radzevičių, kaip iki avarijos tik iš gerosios pusės pagarsėjusį, buvo ginti lengviau?

– Jei asmuo būtų teisiamas antrą ar ketvirtą kartą, gynybos argumentai apie galimybę atleisti nuo atsakomybės arba nuteisti neskiriant realaus laisvės atėmimo būtų tušti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis