Pranešimas apie galimai nuskendusį vyrą gautas sausio 1-ąją, apie 18 val.
Kaip teigė bendruoju pagalbos telefonu paskambinęs žmogus, jis mato upėje į tuščią valtį įsikibusį vyrą.
Į įvykio vietą išsiųstos gelbėtojų pajėgos. Atlikti paieškos darbai prieš srovę ir pasroviui, apžiūrėtos salos, esančios upėje, tačiau nei valties, nei žmogaus nerasta.
Paieškos darbams trukdė ir oro sąlygos, ir tamsus paros metas, todėl jie vėliau buvo nutraukti.
Upėje galėjo nuskęsti maždaug 60 metų šios seniūnijos gyventojas, o vyro niekas nepasigedo todėl, kad jis gyveno vienas.
Nors pareigūnai nėra gavę pranešimo apie be žinios dingusį žmogų, tačiau tyrėjai nustatė, kad galimai Neryje nuskendęs žmogus – Upninkų seniūnijos gyventojas.
Tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad upėje galėjo nuskęsti maždaug 60 metų šios seniūnijos gyventojas, o vyro niekas nepasigedo todėl, kad jis gyveno vienas.
„Įtarimus sustiprino ir tai, kad jo sodyboje neradome valties, kurią vyras turėjo“, – sakė policijos pareigūnai.
Pasak policijos pareigūnų, apklausus aplinkinius gyventojus atsirado tokių, kurie vakare teigia girdėję ir pagalbos šauksmą.
Iki antradienio popietės vyro rasti nepavyko. Gelbėjimo darbus vykdė ir Kaišiadorių rajono ugniagesiai gelbėtojai.
Upninkų seniūnijos atstovų teigimu, vyras valtimi ne pirmą kartą keldavosi į kitą upės pusę.
Kai kuriuose atokesniuose Upninkų kaimuose prie upės gyvenantys žmonės valtimi dažnai pasiekia kitame krante esančią Ruklos seniūniją – toks susisiekimas jiems yra patogesnis ir greitesnis, o kiek seniau vietos gyventojai į mokyklą Ruklos seniūnijoje valtimi plukdydavo ir vaikus.
„Pavyzdžiui, nuo Upninkų iki Saleninkų kaimo, kuris yra prie pat upės, važiuoti reikia apie 20 kilometrų. Todėl žmonėms patogiau persikelti valtimi ir, pavyzdžiui, apsipirkti Ruklos miestelyje. Važiuoti aplinkui – didelis atstumas. Be to, žmonės taip keliauja ir vieni pas kitus – pas gimines, draugus“, – „Jonavos žinioms“ sakė Upninkų seniūnijos specialistai.
