Nustatyta, kad A.Perederij turėtų 55-ių gyvūnų laikymo sąlygos neatitiko įstatymo reikalavimų ir reikalavimų gyvūnų veisėjams, ji neužtikrino, kad nebūtų varžoma gyvūnų judėjimo laisvė ir gyvūnams nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.
Veisėja atliko veiksmus, kurie sukėlė šunims pavojų jų sveikatai ar gyvybei.
A.Perederij, kaip registruotai veisėjai, buvo suteiktas registracijos numeris, kuris jai suteikė teisę laikyti ir veisti šunis gyvenamosiose patalpose, nenaudojant laikymui jokios įrangos ar lauko voljerų, tačiau kaip jau anksčiau nustatyta, A.Perederij laikė šunis įrangoje ir lauko voljeruose, taip pat laikė ženkliai didesnį skaičių šunų, negu buvo nurodžiusi 2013 metų spalio 21 dienos savo veiklos aprašyme, tam neturėdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento Jonavos skyriaus išduoto Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo numerio.
Teismo posėdžio metu A.Perederij kalta prisipažino iš dalies. Pripažino savo kaltę tik dėl to, kad ji nepateikė veterinarijos tarnybai visų dokumentų, tačiau nepripažino kaltės dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Ji paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyti faktai neatitinka tikrovės.
Teismas išaiškino, kad pakanka bent vieno atvejo, ir nors ne visų iš A.Perederij paimtų gyvūnų būklė buvo sunki ar patenkinama, tačiau neginčijamai nustatyta, kad daugumai šuniukų buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, kuriuos lėmė ilgalaikė jų nepriežiūra, dvejiems šuniukams veterinarinės pagalbos nesuteikimas laiku lėmė jų apkurtimą arba kitus negrįžtamus sveikatos sutrikimus. Jau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laiku nesuteikta veterinarinė pagalba bent penkiems šunims.
Nusprendė nekonfliskuoti
Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, byloje surinktus įrodymus ir liudytojų parodymus, sprendė, kad A.Perederij atitinkamais savo veiksmais ir (ar) neveikimu tinkamai nesirūpino, jog augintiniams laiku būtų suteikta būtina veterinarinė pagalba, dėl ko kai kuriems augintiniams buvo konstatuota sunki sveikatos būklė ar įsisenėjusios ligos, kurios sunkiai gydomos, o jų tolesnis negydymas galėjo sąlygoti augintinio žūtį ar dideles kančias; laikė gyvūnus mažuose narvuose ir kelioniniuose boksuose; taip pat laikė 55 gyvūnus, neturėdama tam tinkamų tokiam skaičiui gyvūnų laikymo sąlygų; neįrengė gyvūnams guolių, laikydama gyvūnus narvuose, kuriose grindys grotuotos; neužtikrino pakankamo gyvūnų girdymo, kai narvuose ar boksuose laikomi gyvūnai neturėjo vandens dubenėlių; nesudarė gyvūnams sąlygų laisvai judėti, neįrengdama jiems guolių.
„A.Perederij neabejotinai atliko veiksmus, kurie sukėlė šunims pavojų jų sveikatai ar gyvybei, t. y., savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnais, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas“, – konstatavo teismas.
Teismas, skirdamas A.Perederij baudą, atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę vieno iš nusižengimų atveju ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Spręsdamas gyvūnų konfiskavimo skyrimo klausimą, teismas atsižvelgė, be kita ko, į tai, jog A.Perederij gana ilgą laiką užsiėmė šunų auginimu ir priežiūra, iki 2020 metų buvo registruota gyvūnų augintinių veisėja, duomenų, kad A.P. iki 2020 metų spalio 9 dienos būtų buvusi įspėta ar bausta dėl netinkamo gyvūnų laikymo ar priežiūros, byloje nėra.
Be to, A.Perederij, atsižvelgdama į gyvūnų laikymo sąlygų ir įstatymo pažeidimus, padarė išvadas, įsipareigojo užtikrinti jiems tinkamas laikymo sąlygas, surado tinkamas patalpas gyvūnams laikyti.
„Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes tikėtina, kad dėl šių pažeidimų padarymo A.Perederij savo elgesį įvertins savikritiškai bei parodys deramą pareigą ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai prižiūrint savo turimus gyvūnus (šunis), todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju A.Perederij priklausantys gyvūnai (šunys) nekonfiskuotini“, – nusprendė teismas.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Gyvūnų globėjai nusivylę
Gyvūnų globos organizacijos „DogSpotas“, globojančios daugiau nei 20 iš šios daugintojos laikinai konfiskuotų gyvūnų (dar 8 globoja „Lesės“ prieglauda bei 10 „Nuaras“), vadovė Indrė Pileckienė negali suprasti tokio nutarimo logikos. Kaip skelbiama „DogSpotas“ pranešime spaudai, gyvūnų globėjai neslepia savo nusivylimo ir abejoja tokio nutarimo logika.
„Kadangi nuo pirmos dienos žinome, kokios būklės buvo gyvūnai, atkeliavę iš šios daugyklos, protu nesuvokiama, kaip toks sprendimas apskritai galėjo išvysti dienos šviesą, – piktinosi „DogSpotas“ vadovė. – Daugumai konfiskuotų gyvūnų iš karto po perėmimo buvo reikalinga vieno ar kito pobūdžio būtinoji veterinarinė pagalba, kai kuriems prireikė lašelinių. Buvo gyvūnų, kurie negalėjo nustoti stangintis, negalėjo normaliai tuštintis (kaip paaiškėjo, dėl savo patologinių būklių), kiti nevaldomai viduriavo, net su krauju, gleivėmis. Po nukirminimo procedūrų globėjams teko „atlaikyti“ besišalinančių iš organizmo kirminų vaizdus. Dėl parazitų invazijos globojamiems šunims išsivystė žarnynų uždegimai. Į mūsų globą atvykę gyvūnai dėl priežiūros buvo sužaloti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Dėl antisanitarinių sąlygų daugykloje buvo sunku ištverti dvoką net stovint greta pastatų, kur buvo laikomi gyvūnai, o po visos gyvūnų gelbėjimo procedūros, kaip mes sakome, paprasčiau drabužius būtų sudeginti nei išskalbti.“
„Gyvūnai buvo smarkiai neprižiūrėti, dauguma smarkiai viduriavo, turėjo įvairių parazitų – visa tai patvirtinta veterinarijos klinikų išrašais. Jau nekalbant apie tai, kad jos veikla buvo nelegali, daugintoja negalėjo pateikti būtinų dokumentų, gyvūnai neturėjo skiepų, o dalis gyvūnų buvo pradanginta konfiskacijos metu – kur jie dingo, paaiškinimų nepateikė nei pati daugintoja, nei buvo išaiškinta bylos nagrinėjimo eigoje“, – teigė I.Pileckienė.
