Antradienį Klaipėdos apygardos teisme vėl pradėta nagrinėti byla, kurioje prisimenami kraupūs 2019-ųjų gegužės įvykiai kaimo turizmo sodyboje.
Byloje pristatyta ir atlikta kaltinamojo M.I. psichologinė psichiatrinė ekspertizė. Kaip teigė prokuroras Aurelijus Stanislovaitis, ekspertizė paneigė kaltinamojo poziciją, esą ne visus įvykius prisimena.
„Šiandien bus tęsiamas įrodymų tyrimas. Neabejoju, kad bus ir jos nagrinėjamos (psichologinės psichiatrinės ekspertizės, – aut. past.), yra kviečiami dar liudininkai apklausti. Kažką smulkiau apie ekspertizės išvadas aš jums tikrai nepaaiškinsiu dėl bylos pobūdžio ir neviešo posėdžio. Galiu trumpai pasakyti tik tiek, kadangi tai buvo mano iniciatyva kaip valstybinio kaltintojo, mano supratimu – šia ekspertizės išvadą paneigė kai kurie kaltinamojo ir jo gynėjo pateikti įrodymai. Tai susiję su atminties procesais ir įrodymais“, – komentavo Klaipėdos apygardos prokuroras A.Stanislovaitis.
Suprasti akimirksniu
- 2019-ųjų gegužę Jurbarke, kaimo turizmo sodyboje, jaunimo vakarėlis baigėsi smurtu: septyniolikmetis sumušė ir pasikėsino išžaginti metais jaunesnę paauglę.
- Rytų kovos menus propagavęs jaunuolis buvo neblaivus.
- M.I. Tauragės teismo pripažintas kaltu, jam skirtas 3 m. ir 4 mėn. lygtinis laisvės atėmimas.
- 2020 m. spalį Klaipėdos apygardos teismas iš dalies patenkino nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliacinius skundus dėl neturtinės žalos padidinimo bei griežtesnės bausmės skyrimo, tačiau didžiulį visuomenės atgarsį sukėlusi istorija vis tiek pasiekė ir aukščiausios instancijos teisėjus. Bylos posūkis netikėtas buvo – istorija grąžinta į uostamiestį narplioti iš naujo.
Sukvietė liudininkus
M.I. teisme atstovaujantis advokatas Osvaldas Martinkus savo ruožtu teigė, kad vargu, ar ekspertizė turės kokios įtakos teisme. „Esmė tokia – jei žmogus visiškai prisipažino, galima supaprastinti (bylos nagrinėjimą, – aut. past.). Kadangi jis ne viską prisiminė, ekspertizė tyrė, ar galėjo prisiminti. Tai galėjo“, – kalbėjo advokatas prieš teismo posėdį.
Antradienį teisme nuotoliniu būdu apklausti liudininkai, kurie anksčiau į teismą nebuvo kviečiami. Nuotoliniu būdu posėdyje dalyvavo ir nukentėjusieji.
Posėdyje dalyvavo ir keli liudininkai – vakarėlio dalyviai. Dauguma jų sakė, kad labai sudėtinga prisiminti visas detales. Iš posėdžio išėjęs liudininkas pasakojo, kad tą naktį dauguma patyrė šoką. Jis pats buvo pažadintas iš miegų ir turėjo bėgti padėti aukai. Liudininkas iš esmės pakartojo anksčiau liudijusių jaunuolių žodžius, kad vaizdas buvo sukrečiantis ir vis teko kalbinti merginą, kad šioji neprarastų sąmonės.
Byla nukeliavo iki Aukščiausiojo Teismo
2020 metų pradžioje paskelbtu pirmosios instancijos teismo Tauragėje nuosprendžiu vaikinas nuteistas dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę merginą, jos seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, už šiuos nusikaltimus jam paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu – paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams keturiems mėnesiams, jos vykdymą atidėdamas trejiems metams, taip pat paskyrė auklėjamojo poveikio priemones.
Teismas nukentėjusiajai priteisė 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti (iš viso 10 tūkst. eurų, įskaičiavus atlygintą žalos dalį), nukentėjusiosios tėvui – 2 tūkst. eurų ir išsprendė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo klausimus.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą. Tokį sprendimą Aukščiausiajam Teismui skundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Jie siekia, kad vaikinui būtų skirtas realus laisvės atėmimas – panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.
Prokuratūra kasaciniame skunde motyvavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pernai gegužę paskelbė nustatęs žemesnių instancijų teismų padarytus esminius Baudžiamojo proceso kodekso normų dėl įrodymų tyrimo tvarkos pažeidimus ir su tuo susijusių Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, netinkamą taikymą.
Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.
