Atnaujinta: Lietuvos apeliacinis teismas yra paskelbęs, kad kaltinamuosius šioje byloje išteisina, prokuratūrai neįrodžius, o pirmosios instancijos teismui klaidingai įžvelgus teisiamųjų atsakomybę dėl jiems reikštų kaltinimų.
Pradžia. Aukštesnės instancijos teisme sostinėje ketvirtadienį prisiminta skaudi 2008-ųjų birželio 18 dienos nelaimė Lietuvos kariuomenėje, kai aprūpinimo laivui „Jotvingis” dalyvaujant tarptautinėse pratybose „Baltops” žuvo jaunas jūreivis Egidijus K.
Siaučiant audrai „Jotvingis” atviroje jūroje visu greičiu plaukė atidarytais liukais. E. K. buvo liepta valyti po liuko dangčiais esančias laivo konstrukcijas.
Atsilaisvinus ir iškritus liuko kaiščiui, sunkiasvoris dangtis krito ir suknežino jaunuoliui galvą.
Lietuvos apeliaciniame teisme Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Aida Japertienė prašo laivo „Jotvingis“ vadą T. S. ir bocmaną R. K. pripažinti kaltais pagal Baudžiamojo kodekso 321 straipsnį „Neteisėtas įsakymas ir jo vykdymas“.
Jame numatyta, kad karys, davęs aiškiai neteisėtą įsakymą arba vertęs kitą karį vykdyti tokį įsakymą, taip pat karys, įvykdęs aiškiai neteisėtą įsakymą, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų. Prokuratūros vertinimu, abu kariai nusipelnė praleisti pataisos namuose po 4 metus.
Savo ruožtu kariai viliasi ne tik išsaugoti laisvę, bet ir išvengti baudų, kurias pernai už tarnybinių pareigų neatlikimą jiems skyrė šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
„Byloje visiškai nesiaiškinta, kodėl atsilaisvino ir iškrito liuko dangčio fiksacijos kaištis“, – kartojo nuteistojo R. K. advokatas.
15min.lt primena, kad ir nuteistųjų, ir prokuratūros atstovų skundžiamu Kauno miesto apygardos teismo nuosprendžiu 2011 m. lapkričio 22 dieną laivo vadas ir bocmanas už tarnybinių pareigų neatlikimą nubausti 50 MGL dydžio (6 tūkst. 500 Lt) baudomis, o laivo elektromechaninės kovinės dalies vadas – 5 tūkst. 200 Lt bauda už dokumento (laivo žurnalo) įrašo klastojimo.
Bylos duomenimis, Ž. Š. į registracijos žurnalą įrašė melagingus duomenis apie neva porą savaičių iki nelaimės surengtą pirminį darbo saugos instruktažą. Teisme R. K. iš dalies pripažino kaltę.
T. S. ir R. K. Kaune buvo teisiami ir dėl neteisėto įsakymo davimo, tačiau dėl šio sunkaus kaltinimo, kaip minėta, juos abu išteisino.
Apeliacinis teismas dabar sprendžia, ar atlikti šioje byloje įrodymų tyrimą. Gynybos advokatai jau spėjo paprašyti atlikti ekspertizę, kuri padėtų suprasti liuko dangčio kritimo priežastis. Anot gynėjų, ši aplinkybė yra esminė, tačiau pirmosios instancijos teisme to niekas taip ir neišsiaiškino.
„Byloje visiškai nesiaiškinta, kodėl atsilaisvino ir iškrito liuko dangčio fiksacijos kaištis“, – tai kartojęs nuteisto bocmano advokatas pabrėžė turintis duomenų, jog po nelaimės konstrukcijos buvo patobulintos, kaiščiai buvo pakeisti saugesniais.
Teisininkas išvardijo, kokie esminiai klausimai turėtų būti užduoti ekspertams. Dėl kokių techninių priežasčių nukrito dangtis? Jei dėl kaiščių, kodėl tai įvyko? Ar kaiščio mechanizmas iki įvykio buvo saugus?
Advokatas tuo abejoja, nes „yra žymių, kad netgi virinta buvo...“
„Šitų aplinkybių nustatymas gal apskritai pašalintų nuteistųjų atsakomybės klausimą“, – dėl ekspertizės reikalingumo kolegai antrino kita gynybos advokatė.
 |
| Karinių jūrų pajėgų nuotr./Jotvingis |
Tačiau bylą kuruojanti prokurorė pareiškė: „Aš manau, kad įrodymų tyrimo šioje byloje atlikti nereikia. Galima vadovautis pirmosios instancijos teisme nustatytomis aplinkybėmis.“
A.Japertienė nemato prasmės kreiptis ir į ekspertus. „Prašymas nepagrįstas. Jis tiesiog neįgyvendinamas. Atkurti tai, kas buvo, ir nustatyti, dėl ko tas dangtis nusileido, aš manau, yra visiškai neįmanoma“, – svarstė prokuratūros atstovė.
R. K. advokatas savo ruožtu replikavo: „Tai jau specialistai pasako, ar įmanoma...“
Oponentų diskusijas nutraukė teisėjai, paskelbę byloje pertrauką. „Mes šiandien vietoje vis tiek neturime galimybės priimti sprendimą“, – kolegijos vadovas aiškino, kad teisėjams reikia laiko įsigilinti į pateiktą medžiagą.
Jei apeliacinis teismas nutars neatlikti įrodymų tyrimo, kolegija tik įvertins žemesnės instancijos teismo verdikto teisėtumą bei pagrįstumą. Jei įrodymai bus tiriami, bylą faktiškai reikės nagrinėti iš naujo, tyrimas gali tapti dar išsamesnis nei pirmosios instancijos teisme.
