Įvykiai rodo, kad šių institucijų neveiklumas provokuoja nusivylusius žmones tragiškiems sprendimams. K.Čilinsko nuomone, darbo grupės Seime sudarymas yra neefektyvi priemonė. Iki šiol tokiais atvejais sudarytos politikų darbo grupės, pavyzdžiui, vadinamojoje Abonento byloje ir panašiai, tik paskandindavo problemą ilgoje politikavimo diskusijoje. Seimas, kuriame yra nemažai teistų asmenų, ir partijos, tarp kurių lyderių yra nusikaltimo padarymu įtariamų asmenų, neturi pakankamai autoriteto šiai problemai spręsti.
Tiek pagal Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktą, tiek pagal Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalį generalinį prokurorą skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos prezidentas Seimo pritarimu. Todėl, K.Čilinsko manymu, generalinis prokuroras neturėtų laukti, kol savo veiklą baigs Seimo darbo grupė.
 |
| Kęstutis Čilinskas |
Remdamasis teisinių valstybių praktika ir etikos reikalavimais generalinis prokuroras turėtų kuo skubiau įteikti atsistatydinimo pareiškimą Respublikos prezidentei ir Seimui. Tokios praktikos demokratinėse šalyse laikomasi dėl to, kad generalinis prokuroras, pakabintas ant visuomenės įtarimų ir politikų darbo grupių kabliuko, nebėra tikras nepriklausomas generalinis prokuroras, o tuo pačiu visa prokuratūros sistema nebegali efektyviai funkcionuoti.
Be to, K.Čilinsko teigimu, situacija teisėsaugos ir viešojo intereso gynimo srityje yra tragiška. Žmogaus teisių gynimo institucijų iniciatyva atliktos visuomenės apklausos rodo, kad apie 80 procentų gyventojų nepasitiki teisėsaugos sistema, tarp jų – ir prokuratūra, ir į ją nesikreiptų dėl savo teisių gynimo. Statistikos departamento duomenimis, šalyje yra daugiau kaip 100 000 bylų, kuriose neužbaigiamas ikiteisminis tyrimas ir jos neatiduodamos į teismą. Vadinasi, tūkstančiai aukų nesulaukia, kol bus įvykdytas teisingumas.
Pagal Konstituciją už ikiteisminį tyrimą atsako generalinis prokuroras ir akivaizdu, kad šioje srityje susikaupusios problemos trukdo apginti valstybės ir žmonių interesus, patraukti atsakomybėn kaltus asmenis. Kaip rodo tragiškas įvykis Kaune, ši situacija provokuoja impulsyvią nukentėjusių asmenų reakciją. Atsistatydindamas generalinis prokuroras ne tik pasielgtų garbingai, bet ir užkirstų kelią tolesniems galimiems nusivylusių žmonių išpuoliams.
Be to, K.Čilinsko manymu, iš šio įvykio išvadas turėtų padaryti ir teisėjų savivaldos bei etikos institucijos. Jeigu jos reikliai svarstytų kolegų elgesį, padidėtų visuomenės pasitikėjimas teismais. Tai, kad šios institucijos, žinodamos apie įtarimus jų kolegai, nesvarstė tų įtarimų, nesudarė galimybės pasiskundusiam asmeniui išsakyti nuoskaudų, gali būti kaip meškos paslauga, išprovokavusi kolegos žūtį.
K.Čilinsko manymu, šiuo ir panašiais atvejais žmonėms yra svarbu ne tik tai, kad būtų kažkas nubausta, bet ir kad vyktų viešas procesas, kuriame nagrinėjama, ar asmuo yra kaltas. Tiek prokurorai, tiek teisėjų savivaldos ir drausmės institucijos kolegiškumą šiuo atveju suprato kaip jokio proceso nevykdymą ir tai sukėlė tragiškas pasekmes tam pačiam kolegai.
