Turtinė nauda yra vienas pagrindinių organizuotų nusikaltimų (ir daugelio kitų nusikaltimų) darymo motyvų. Nusikaltimai, kurių motyvas yra turtinė nauda, sudaro apie 80% visų padaromų nusikaltimų.
Valstybės gebėjimas efektyviai paimti nusikalstamai įgytą turtą iš kaltininkų ir su jais susijusių asmenų yra viena veiksmingiausių nusikaltimų kontrolės priemonių, ketvirtadienį Teisingumo ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė jos organizatoriai Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, tyrimo vadovas Instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Skirmantas Bikelis ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentas Rimantas Simaitis.
Turto atėmimo praktika Lietuvoje – nepakankamai efektyvi
Tačiau Lietuvoje, o ir kitur Europos Sąjungoje, nusikalstamai įgyto turto paėmimo praktika nėra tiek efektyvi, ypač siekiant paimti organizuotų nusikaltėlių turtą bei turint omeny nusikaltimų tarptautiškumą.
Civilinis konfiskavimas – vienas iš šios Vyriausybės uždavinių
Lietuvos teisės institutas kartu su Vilniaus universitetu atliko fundamentalų mokslinį tyrimą „Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai“. Tyrime analizuojami iš esmės visi mokslui ir praktikai žinomi būdai, kaip teisinėmis priemonėmis iš kaltininkų paimti nusikalstamai įgytą turtą.
Lygiai kaip asmens kaltė turi būti nustatoma be abejonės, pagal tradicinio konfiskavimo taisykles ir turto nusikalstama kilmė turi būti pagrįsta be jokių abejonių, be to, turi būti nustatytas konkretus ryšys tarp konkretaus turto ir konkretaus nusikaltimo.
„Ne tik Lietuva, tačiau ir vakarų Europa žengia pirmuosius žingsnius, ieškodama, kaip efektyviau paimti nusikalstamu būdu gautą turtą.
Valstybės pionierės, kurios istoriškai turi didelių problemų su organizuotu nusikalstamumu, pavyzdžiui, Italija, yra viena pirmųjų, kuri ieško naujų nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo būdų ieškotojų“ – pasakojo tyrimo vadovas dr. S.Bikelis.
„Vienas iš šios Vyriausybės priemonių plane numatytas uždavinių – išplėsti Lietuvoje civilinės administracijos procedūrą ir turtą paimti iš nusikalstamų veikų būdu įgytų asmenų civilinėmis, ne tik baudžiamosiomis, priemonėmis, kas tam tikrais atvejais yra efektyviau. Žiūrint į teisinės sistemos pokyčius tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinėje teisėje, buvo nuspręsta atlikti tyrimą, kadangi jis atneš realios praktinės naudos“, – tyrimo aktualumo aspektus vardijo dr. J.Paužaitė-Kulvinskienė.
Ar nepažeis žmogaus teisių?
Tradiciniai turto konfiskavimo mechanizmai kelia labai aukštus įrodinėjimo standartus. Lygiai kaip asmens kaltė turi būti nustatoma be abejonės, pagal tradicinio konfiskavimo taisykles ir turto nusikalstama kilmė turi būti pagrįsta be jokių abejonių, be to, turi būti nustatytas konkretus ryšys tarp konkretaus turto ir konkretaus nusikaltimo.
Tai padaryti daugeliu atvejų teisėsaugai yra sunku, ypač kalbant apie organizuotą nusikalstamumą. Todėl ieškoma kelių, kaip supaprastinti problemą, kartu keliant klausimą, ar galima taikyti turto kilmės klausimams mažesnius įrodinėjimo standartus negu asmens kaltės klausimams, ar modernūs turto konfiskavio mechanizmai, kurie leidžia paprasčiau konfiskuoti turtą, nepažeidžia pamatinių žmogaus teisių.
Turto konfiskavimui galėtų būti taikomos paprastesnės taisyklės
Lietuva žengia didelius žingsnius, supaprastinant turto konfiskavimo procedūras. 2010 m. pabaigoje Baudžiamasis kodeksas buvo papildytas dviem normomis: viena – išplėstinis turto konfiskavimas, kuris numato paprastesnes taisykles, pagrindžiant konfiskavimą turtui, kurio kilmė, manoma, nusikalstama, antra norma – tai baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą praturtėjimą.
Kaip minėta, žmogaus kaltumui pagrįsti turi būti keliami patys aukščiausi įrodinėjimo standartai, tačiau pagrįstumo nustatymui šie standartai gali būti šiek tiek žemesni, gali pakakti ir tokių standartų, kurie taikomi civiliniame procese.
Civilinė konfiskacija – tinkamas ir efektyvus būdas
„Tarptautinės institucijos jau kelis dešimtmečius priiminėja geros praktikos rekomenacijas, atkreipdamos dėmesį, kad neapkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstas konfiskavimas iš tiesų ne vienu atveju yra gana efektyvi alternatyva tradiciniam turto konfiskavimui ir tai yra ta alternatyva, kuri daugeliu atvejų dera su pamatiniais Žmogaus teisių įstatymais“ – sakė dr. R.Simaitis.
Tyrime prieita prie išvados, kad nėra principinių konstitucinių kliūčių supaprastinti įrodinėjimo tvarką konfiskuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą. Tačiau šiek tiek supaprastinta turto konfiskavimo tvarka neturi reikšti supaprastinto baudžiamosios atsakomybės taikymo.
Kitas 2010 metais įteisintas modernus turto konfiskavimo mechanizmas – išplėstinis turto konfiskavimas – yra pagrįstas ir perspektyvus, tačiau šiuo metu praktikoje jis nėra taikomas.
Kitas 2010 metais įteisintas modernus turto konfiskavimo mechanizmas – išplėstinis turto konfiskavimas – yra pagrįstas ir perspektyvus.
Nusikalstamu būdu įgytam turtui taikyti specialias mokestines priemones negalima dėl visuotinai pripažinto mokestinių priemonių neutralumo pricipo, kuris draudžia taikyti skirtingus mokesčių tarifus tiesėtos ir neteisėtos kilmės pajamoms.
Civilinė konfiskacija galėtų būti tinkamas ir efektyvus turto konfiskavimo mechanizmas Lietuvoje.
Sprendžiant, kokiais atvejais būtų tikslinga taikyti civilinę konfiskaciją, reikėtų laikytis atsargaus požiūrio, kad šis mechanizmas neatsigręžtų prieš smulkius pažeidėjus ar nekaltus žmones, sukaupusius turto ir negalinčius pateikti jo kilmės įrodymų.
