Atsikraustę į Pašilių kaimą, Vilma su Raimondu įsikūrė priešais senyvo amžiaus kaimynus. Šių anūkai savaitgalius mėgdavo leisti trankiai, tačiau ilgą laiką tai poros netrikdė. Viskas dėl santarvės. Kadangi keliukas šalia namų buvo siauras, Vilma su Raimondu, norėdami turėti savo kiemą, susitvarkė sklypą taip, kad galėtų pasidaryti aikštelę. Manė, taip atsitversią nuo triukšmingų kaimynų. Pasirūpino, kad ir tas siauras keliukas būtų sutvarkytas: užpylė žvyro, išlygino duobes.
Iš namų, išgirdęs triukšmą, išbėgo jų nepilnametis sūnus, kuris siaubo apimtomis akimis stebėjo, kaip kaimynai spardo jo tėvą.
Po kurio laiko, kai jie įsirengė kiemą, ėmė kilti problemos. Nors Raimondas kaimynams ir jų svečiams leido statyti automobilius jo kieme (gatvelėje vietos tikrai maža, ypač jei susirenka draugų kompanija), tačiau pyktį pamažu ėmė kelti nepagarbus jaunimo elgesys – mėtė šiukšles, nuorūkas, o padauginus dar ir skrandžio turinį išvalydavo prie praėjimo namų link.
Atmosfera ėmė kaisti. Iš kaimynų pasigirdo komentarų, kad naujakuriai neišsitenka, kol galiausiai darban paleisti kumščiai.
Užtvėrė nuosavą kiemą
Birželio 4 d. kaimynas šventė gimtadienį. Vilma su Raimondu buvo išvykę į Kauną, tačiau, grįžę po vidurnakčio, jie susidūrė su problema: dėl pristatytų mašinų negalėjo patekti į nuosavą kiemą.
„Įsukus į sodo keliuką pamatėme, kad dar prieš mūsų kiemą užstatyti du automobiliai, nors kiek tolėliau keliukas buvo paliktas laisvas. Žmona pasignalizavo, aš išlipau iš automobilio ir sušukau: „Patraukit mašinas, mums reikia į kiemą įvažiuoti.“
Kaimynui, kuris dar ir mano bendradarbis, bei jo kompanijai nepatiko prašymas. Visi penki pradėjo eiti link manęs sakydami: „Tave reikia pamokyti.“ Jie buvo stipriai apsvaigę, kiek išgėręs buvau ir aš. Buvau parblokštas ant žemės ir daugiau nieko nemačiau, kas vyksta“, – nakties įvykius ėmė pasakoti Raimondas.
Vilma puolė lauk iš mašinos ir ėmė skambinti policijai. Iš namų, išgirdęs triukšmą, išbėgo jų nepilnametis sūnus, kuris siaubo apimtomis akimis stebėjo, kaip kaimynai spardo jo tėvą.
„Priėjo mergina, kuri norėjo patraukti nuo ausies telefoną. Ji šaukė: „Nereikia tos policijos.“ Skambutis nutrūko. Perskambinusi BPC operatorė pranešė, kad išsiųstas ekipažas. Kas keisčiausia, toje kompanijoje buvo daug moterų, o jos tiesiog pasididžiuodamos stebėjo smurtą. Tai buvo siaubinga. Atrodė, kad tie žmonės įsivaizduoja, jog vykdo kažkokį teisingumą. Laikas slinko taip lėtai, nežinojau, ką daryti. Saugojau sūnų, beviltiškai stebint, kaip jo tėvas daužomas įsiutusių žmonių“, – susigraudino Vilma.
Siūlė „užmigdyti“ ilgam
Anot jos, išgirdę, kad policija atvažiuoja, ir pamatę, kad smurto taikinys nejuda, smurtautojai ėmė raginti vienas kitą pastatyti Raimondą ant kojų. Vienas iš mušusiųjų priėjo prie Vilmos ir pasakė, kad jos vyrą reikia ilgesniam laikui užmigdyti.
„Maniau, širdis išlips iš krūtinės. Pastatytas ant kojų Raimondas kiek atsigavo, bandė pasislėpti automobilyje. Beje, viena kompanijoje buvusi mergina taip pat sulaukė smūgio į ranką, nes bandė sustabdyti muštynes“, – toliau pasakojo Vilma.
Be mėlynos akies ir kitų sužalojimų ant veido, Raimondą ėmė kankinti nuolatinis galvos skausmas. Net atsitūpti negalėjo – visur skaudėjo.
Du policijos pareigūnai atvyko po pusvalandžio. Kaimynų kompanija aiškino, kad nieko nenutiko. Pareigūnas, pasak Vilmos, užsirašė Raimondo ir smurtavusio kaimyno vardą ir pavardę, prie kitų net nepriėjo. Nebuvo nustatytas nei girtumas, nei tapatybės, neužrašyti automobilių valstybiniai numeriai, nefotografuota nusikaltimo vieta, nukentėjusiojo būklė (jis visas buvo purvinas).
„Policininkas, priėjęs prie manęs, paklausė, ar reikia greitosios. Aš buvau tokios būsenos... Maniau, jog tai baisiausias košmaras, kokį teko išgyventi, nežinojau, nei kaip elgtis, nei ką sakyti, tik tikėjau vienu, kad policija vienintelis išsigelbėjimas. Buvau įsitikinusi, kad jie mus apgins, kad savame kieme galėsime jaustis saugūs.
Tuomet pareigūnai nustebino: pasiūlė lyg niekur nieko eiti miegoti ir ryte atvykti parašyti pareiškimo. Maniau, taip ir vyksta tokie procesai, juk niekada anksčiau nesu mačiusi nieko panašaus. Vos tik išvykus pareigūnams, kaimynų kompanija vėl ėmė švęsti ir šventė iki kitos dienos pietų. Gaila, bet tuo viskas nesibaigė“, – atsiduso Vilma.
Susimokėjo už abdukciją
Epolicija.lt tinklalapyje Vilma su Raimondu surašė pareiškimą ir išvyko į ligoninę. Vėliau apsilankė Kėdainių komisariate. Nuvykę ten, išgirdo tik vieną klausimą: pareigūnai paprašė tik asmens kodo.
„Kai paklausėme, ar reikalinga ekspertizė, pareigūnė tik paantrino, jog pirmadienį, iškart po vizito pas šeimos gydytoją, Raimondas turi važiuoti į ekspertizę Kaune. Tačiau pirmadienį jis to nepadarė, nes daugiau nei pusdienį pralaukė prie šeimos gydytojos durų – buvo daug žmonių, o laisvų talonėlių nelikę.
Tą pačią dieną smurtautojai pasiūlė pinigų. Supratę, kad nesileidžiam į kalbas, jie sugalvojo kitą taktiką: parašė pareiškimą dėl išdaužto lango ir neaiškių grasinimų.
Kitą dieną mano vyras nuvyko į ekspertizę, ten buvo paprašyta pateikti siuntimą, kurį turėjo išrašyti pareigūnai. Siuntimo jis neturėjo, todėl ekspertizių apžiūros centre susimokėjo. Tikriausiai vienintelis, nes net benamius vežant į ekspertizę yra išrašomas siuntimas“, – stebėjosi Vilma.
Trečiadienį vyras praleido pas gydytojus. Be mėlynos akies ir kitų sužalojimų ant veido, Raimondą ėmė kankinti nuolatinis galvos skausmas. Net atsitūpti negalėjo – visur skaudėjo. Įsivaizduokite, jei apie 10 minučių jus spardytų stipriai įkaušusių vyrų kompanija.
„Ne tik fizinė, bet ir moralinė žala. O ką jau kalbėti apie stresą gyventi šalia tokių žmonių. Jei kas nutiks mums ar namams, žinosime, kieno darbas. Daugiau priešų neturime“, – tikino pašnekovė.
Pasak jos, abdukcija nustatė sumuštus Raimondo dantų smegenis (vienas dantis kliba), kraujosrūvą prie akies, veido apdraskymus. Traumatologai nustatė ir pakankamai sunkius viso kūno sumušimus. Šiuo metu Raimondas vos išlipa iš lovos.
Pradėtas ne vienas tyrimas
Kauno apskrities policija patvirtino, jog birželio 4 d., 13.10 val., gautas 1970 m. gimusio vyro pranešimas dėl kaimynų chuliganiško elgesio Kėdainių rajono Pašilių kaime. Pareigūnai atliko aplinkybių patikslinimą ir po jo pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Skolingi neliko ir įtariami mušeikos. Štai kitą dieną, birželio 5-ąją, gautas 1963 m. gimusio vyro pareiškimas dėl paties Raimondo neva chuliganiško elgesio. Šioje medžiagoje taip pat atliktas įvykio aplinkybių patikslinimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Birželio 6-ąją policija sulaukė dar vieno pareiškimo. 1945 m. gimęs vyras, Raimondo kaimynas, kreipėsi į pareigūnus dėl sodo namelio išdaužto lango stiklo. Pareiškėjas nurodė, kad galimai naktį stiklą išdaužė kaimynas Raimondas. Dėl šio įvykio pradėta administracinė teisena.