Jonas Šatkevičius Vilniaus apygardos teismo sausio 20 dieną paskelbtu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nužudymo iš chuliganiškų paskatų.
Teismas, remdamasis galiojančia teismų praktika, taip kvalifikavo nuteistojo veiksmus neblaiviam ir neturint teisės vairuoti sukeltą avariją, per kurią žuvo pėsčioji, o kiti asmenys buvo sužaloti.
Nežinau, ar gali būti lengvinančių aplinkybių tokiam asmeniui, kuris tiek daug gyvenimų sugadino. Mes metus laiko po ligonines ir sanatorijas keliavome. Per daug gyvenimų sugadinta
Vyrui paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Ji subendrinta su bausme už kitus nusikaltimus. Už avariją vairuotojui skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistasis nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu ir mano, kad gali būti nuteistas tik už neatsargų gyvybės atėmimą, nes tokių pasekmių neplanavo – nenorėjo niekam atimti gyvybės.
Vyras priminė aktoriaus Petro Dimšos ir kitas bylas, kuriose vairuotojai buvo nuteisti tik už mirtimi pasibaigusią avariją, o ne už žmogžudystę.
J.Šatkevičius apeliaciniu skundu taip pat prašo leisti jam atlikti laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje, o ne pataisos namuose. Nuteistojo teigimu, kalėdamas atvirojoje kolonijoje jis galėtų greičiau atlyginti priteistą žalą nukentėjusiesiems bei įstaigoms.
Pagal nuosprendį už nukentėjusiųjų gydymą Valstybinei ligonių kasai nuteistasis turės sumokėti daugiau nei 13 tūkst. eurų, jam taip pat teks atlyginti neturtinę ir turtinę žalą – apie 75 tūkst. eurų. Teismas taiko laikiną nuosavybės teisių apribojimą J.Šatkevičiaus turtui – nuosavybės teise jam priklausančiam trečdaliui žemės sklypo ir pastato Šalčininkų rajone. Nuteistasis skunde nurodė, kad nenorėtų, kad vienintelis jo turtas būtų parduotas iš varžytynių.
J.Šatkevičius, kuris yra suimtas, Apeliacinio teismo posėdyje ketvirtadienį nedalyvavo. Jo advokatė Violeta Bazienė sakė, kad ginamasis davė nuoseklius parodymus, niekada neneigė įvykio aplinkybių.
„Jis neneigė vartojęs alkoholio. Jis adekvačiai neįvertino savo galimybių ir negalėjo laiku sustabdyti automobilio. Tai nebuvo siekis iš chuliganiškų paskatų pakenkti ir atimti gyvybę. Jis pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, jis pripažino ir civilinius ieškinius“, – sakė advokatė.
Pasak V.Bazienės, jeigu teismas skirtų švelnesnę bausmę paskirtų atlikti atviroje kolonijoje, J.Šatkevičius galėtų kažkiek greičiau atlyginti civilinius ieškinius.
Prokuroras ir nukentėjusieji – bausmė tinkama
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Imbrasas prašo netenkinti nuteistojo apeliacinio skundo.
„Jis neturėjo nei fizinių, nei psichinių trūkumą, kurie trukdytų suvokti savo veiksmus. Turėjo vairuotojo pažymėjimą, jis žinojo Kelių eismo taisykles, vairavimo kultūrą. Teismas teisingai jo elgesį įvertino kaip chuliganišką elgesį“, – teigė prokuroras.
Nukentėjusioji Nijolė Žukovskaja, kurios trys artimieji – mama ir dvi dukros – pateko į šią avariją, sakė, kad labai skaudu būtų, jei teismas vairuotojo atsiprašymą įvertintų kaip lengvinančią aplinkybę.
„Atsiprašė tik teismo metu, kai teismas tai paragino tai padaryti. Prieš tai jokių veiksmų nebuvo imtasi. Aš suprantu, kai žmogus geria ir iš taško A į tašką B nuvažiuoja. Bet kai daugelį kartų tuo pačiu atstumu važinėja.... Labai skaudu dėl mamos – ji išauginu penkis vaikus ir dabar senatvę negali praleisti be priežiūros“, – sielvartavo N.Žukovskaja.
Kita nukentėjusioji Jolanta Petkevičiūtė sakė sutinkanti su apygardos nuosprendžiu.
„Nežinau, ar gali būti lengvinančių aplinkybių tokiam asmeniui, kuris tiek daug gyvenimų sugadino. Mes metus laiko po ligonines ir sanatorijas keliavome. Per daug gyvenimų sugadinta“, – sakė ji.
Tuo metu advokatas Mantas Arasimavičius, kuris atstovavo moteriai, kurios 76 metų mama žuvo avarijoje, neprieštarautų švelnesnei bausmei ir jos atlikimo sąlygoms, kad greičiau būtų atlyginta žala.
Nuteistojo vairuotojo skundą nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Kolegijos narys, Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas sakė, kad, byloje nustatyta, kad J.Šatkevičius demonstravo nepagarbą ir abejingumą aplinkiniams, važinėjo staigiai stabdydamas ir nereagavo į kartu važiavusių bei išsigandusių keleivių įspėjimus.
Sprendimą dėl nuteistojo skundo Apeliacinis teismas skelbs gegužės 8 dieną.
Avarija įvyko netrukus po to, kai teismas iš Šalčininkų rajono gyventojo atėmė teisę vairuoti. Vyras pardavė automobilį ir nusipirko panašaus galingumo transporto priemonę.
Avarija įvyko Vilniuje, Lazdynų rajone, Erfurto gatvėje, 2015 metų kovo 13-osios vakarą, apie 20.30 val.
Bylos duomenimis, J.Šatkevičius nuosavu automobiliu BMW 530 mieste važiavo 92 kilometrų per valandą greičiu, dėl chuliganiškų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, keldamas pavojų kartu važiavusiems keleiviams bei aplinkiniams.
J.Šatkevičiaus vairuojamas BMW išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir partrenkė Erfurto ir Žėručio gatvių sankryžoje esančia pėsčiųjų perėja ėjusius penkis žmones, tarp jų – du vaikus. Vairuotojui buvo nustatytas vidutinis – daugiau nei 1,6 promilės girtumas. J.Šatkevičius iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, buvo baustas administracine tvarka, tarp jų – ir už vairavimą išgėrus.
Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje pabrėžė, kad sprendimą dėl vairuotojo veiksmų kvalifikavimo priėmė remdamasis formuojama Aukščiausiojo Teismo praktika. Nuosprendžiu automobilis BMW 530 konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė.
2015 metų gruodžio pabaigoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija paskelbė, kad tris žmones avarijoje neblaivus Utenos rajono gyventojas pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo. M.Šironui skirta kalėti 14 metų. Dar viena byla, kur mirtiną avariją sukėlęs vairuotojas kaltintam tyčiniu nužudymu, vasarį išnagrinėta ir Kauno apygardos teisme. Smarkiai greitį viršijęs ir mirtiną avariją Kaune sukėlęs Arūnas Stiklioraitis pripažintas kaltu dėl nužudymo, jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
