Baudžiamosios bylos duomenimis, įmonės direktoriui M. Ž. 2019 metų rudenį savo noru išėjus iš darbo, įmonės akcininkas inicijavo vidinį patikrinimą. Abejonių dėl šiauliečio vadovavimo metais priimtų sprendimų akcininkui sukėlė ne tik inventoriaus trūkumas, tačiau ir rasti tikrovės neatitinkantys dokumentai.
Nustatyta, kad nuo 2017 metų iki 2019 metų vadovaudama įmonei sutuoktinių pora įmonės buhalterėms teikė fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras. Siekdami pasipelnyti kaltinamieji nurodydavo buhalterėms atlikti apmokėjimus šeimos nariams priklausančioms įmonėms už tariamai gautas tarpininkavimo, klientų paieškos, transporto, restauracijos paslaugas ir pirktas žaliavas. Skaičiuojama, kad kaltinamieji iššvaistė jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 150 tūkst. eurų. 2020 metų sausio mėnesį įmonei buvo paskelbtas bankrotas.
Šiaulietė, tuo pačiu metu vykdydama individualią veiklą ir vadovaudama siuvimo paslaugas teikiančiai įmonei, apgaulingai tvarkė ir šios buhalterinę apskaitą. Kaltinamoji įmonės buhalterėms perduodavo fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Moteris pripažinta kalta, nes Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikė klaidingas metines pajamų deklaracijas, kuriose nuslėpė per 5 metus gautas beveik 100 tūkst. eurų pajamas.
Teismas nuteistiesiems skyrė baudas. Buvęs įmonės direktorius per dvejus metus įpareigotas sumokėti 27 tūkst. 500 eurų baudą, o jo žmona – per tą patį laikotarpį turės sumokėti 24 tūkst. eurų baudą.
Nuosprendžiu teismas taip pat patenkino 150 tūkst. eurų įmonės ir kiek daugiau nei 21 tūkst. eurų VMI pateiktus civilinius ieškinius.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
