Šioje byloje Genadijus Borisovas, Rolandas Borisovas, Tomas Gaidanka, Tauras Grinius, Andrius Guoga, Giedrius Janonis, Justinas Jašinskas, Regimantas Jonušas, Andrius Juodis, Mindaugas Lukauskas, Eligijus Maželis, Edgaras Meizeraitis, Marius Navickas, Artūras Osmankinas, Nerijus Venclavičius, Deividas Čereška, Genadijus Ževžikovas kaltinami neteisėtu laisvės atėmimu (BK 146 str. 2 d.), nesunkiu sveikatos sutrikdymu (BK 138 str. 2 d. 6 p., 9 p.), neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais (BK 253 str. 1 d.), sunkiu sveikatos sutrikdymu (BK 135 str. 2 d. 5 p., 7 p., 9 p.), kontrabanda (BK 199 str. 4 d.), plėšimu (BK 180 str. 3 d.), dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d., 2 d.), antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimu arba pagrobtojo panaudojimu (BK 302 str. 1 d.) ir kt.
Praėjusių metų gruodį pirmasis šios bylos posėdis užtruko kiek daugiau nei pusvalandį – nepasirodė dalis proceso dalyvių, tad pradėti bylos nagrinėjimo nebuvo galima. Nepradėta byla nagrinėti ir šįkart – sausio 31-ąją.
Į teismą – užsidėjus kaukę
Aštuoni kaltinamieji, tarp kurių ir G.Janonis, laikomi suimti – jie pristatyti konvojaus pareigūnų. Likę devyni džiaugiasi laisve. Eidami į teismo salę daugelis dengėsi veidus gobtuvais ir šalikais. O štai jauniausias iš kaltinamųjų E.Meizeraitis atskubėjo mūvėdamas Šiaurės Korėjos lyderio veidą primenančią kaukę. Tai prajuokino tiek pareigūnus, tiek advokatus. Teismo posėdžių salėje net nuskambėjo frazė „cirkas išvažiavo, klounai liko“. Pasigirdo juokeliai apie koronavirusą, ar kaukėtasis neužkrės visų.
Kaltinamieji buvo gerai nusiteikę, daugiausia šypsenų visiems dalijo G.Janonis, pravarde „Kamuolys“.
1975 m. gimęs, vidurinį išsilavinimą įgijęs, vedęs kaunietis tikino kaip ir neesantis anksčiau teistas. Kaltinamajame akte nurodyti du jo teistumai, abu išnykę. Kamuolinių gaujos vadeivai juoką sukėlė pagarsintas faktas, kad teistas jis dar 1992 m.
Posėdis pradėtas tik praėjus 40 minučių nuo jo numatytos pradžios – vėluota į teismą atvežti suimtą laikomą kaltinamąjį A.Juodį (gimęs 1979 m., įgijęs vidurinį išsilavinimą, teistas už chuliganizmą ir šiuo metu atlieka bausmę, stojęs jis praeityje ir prieš Vokietijos teismą). Kaip vėliau pripažino bylos prokuroras Zdislavas Tuliševskis, tai buvo iš dalies jo klaida. Dėl kaltinamojo pristatymo vėlavimo jis teismo atsiprašė.
Neprisimena, kiek kartų teisti
Vos prasidėjus posėdžiui replikos sulaukė ir vienintelis šios bylos teisėjas Algirdas Jaliniauskas – „kalbėk garsiau, į mikrofoną“. Pašnibždomis vykstantys pasitarimai ir sakomos replikos kaltinamųjų lūpose netilo viso posėdžio metu.
Vienintelis atskirai nuo visų – tiek suimtųjų, tiek laiką laisvėje leidžiančiųjų – sėdėjo nė karto anksčiau neteistas, vedęs, dirbantis, 1975 gimęs Nerijus Venclavičius.
G.Janonį šioje byloje gina du advokatai – Linas Belevičius ir Ričardas Girdziušas. Pastarasis teisme nepasirodė dėl užimtumo kitoje byloje, tad kaltinamasis prašė nepradėti nagrinėti bylos – pageidavo būti ginamas abiejų savo advokatų.
Posėdžių salėje nepasirodė ir trys nukentėjusieji. Dėl vieno jų buvo priimta nutartis jį atvesdinti, tačiau teismo spendimą vykdę policijos pareigūnai asmens niekur nerado. Vėliau gautas šio nukentėjusiojo el.laiškas, kuriame jis teigia gyvenantis užsienyje ir nepageidaujantis dalyvauti procese. Antras nukentėjusysis informavo teismą, kad neatvyks, nes bijo dėl savo saugumo.
Prokuroras nematė priežasties, dėl ko bylos nagrinėjimas negali būti pradėtas, o štai kaltinamieji tam prieštaravo. Nukentėjusiųjų parodymai, anot jų, labai svarbūs, tad privalomas ir jų dalyvavimas. Teisėjas nusprendė pradėti bylą nagrinėti iš esmės. Anot jo, vieno advokato užtenka, kad G.Janonio teisė į gynybą būtų užtikrinta, o ir nukentėjusiesiems apie posėdį pranešta tinkamai.
Pradėtas kaltinamųjų asmenybių nustatymas. Daugelis jų, klausiami apie teistumus, tikino gerai to neprisimenantys: nei kada buvo teisiami, nei kiek kartų, nes tai vyko seniai, o ir buvę teistumai jau išnykę.
Štai 1973 m. gimęs kaltinamasis G.Borisovas, vadovaujantis kaltinamuoju aktu, teistas 5 kartus, tačiau visi teistumai išnykę. 1977 m. gimęs, Ramučiuose iki suėmimo gyvenęs R.Borisovas teistas du kartus – teistumai taip pat išnykę. Kurį laiką Jungtinėje Karalystėje gyvenęs T.Gaidanka pastarąjį kartą teistas 2011 m., visi teistumai jam išnykę. 1981 m. gimęs ir laisvėje laiką šiuo metu leidžiantis T.Grinius prisipažino dirbantis sporto prekių parduotuvėje. Teistas jis buvo ir Vokietijoje, teistumai išnykę. Tame pačiame posėdyje spręstas klausimas ir dėl jam skirtos kardomosios priemonės. T.Grinius, kuriam taikoma intensyvi priežiūra, prašė leidimo savaitgaliais nebūti namuose. Pasak jo, kardomoji priemonė jam galėtų būti sušvelninta – jis gali registruotis nurodytu metu teisėsaugos institucijoje.
A.Guoga, vadovaujantis kaltinamuoju aktu, teistas 5 kartus. J.Jašinsko teistumai taip pat išnykę, teistas jis buvo ir užsienyje.
„Teistas, nežinau, kiek kartų, neatsimenu, ar „skaitosi“, ar ne baudžiamuoju įsakymu nubaudimai? 2011 m. už chuliganizmą teistas“, – teigė 1983 m. gimęs kaltinamasis R.Jonušas.
E.Maželis tikino šiuo metu dirbantis Vokietijoje. Kaltinamajame akte nurodyti 4 jo teistumai. Pastarąjį kartą teismo nuosprendį jis išgirdo 2013 m. Teistas ir Švedijoje. E.Meizeraitis teistas keletą kartų. Prieš teismą yra stojęs ir Vokietijoje. M.Navickas anksčiau teistas 7 kartus, pastarąjį kartą – 2010 m. Kaltinamasis tikino, kad visi teistumai išnykę.
Nepamenantis, kiek kartų teistas, A.Osmankinas uždavė teisėjui klausimą: „Kodėl jūs mūsų apie tuos teistumus klausinėjate?“ Teisėjas išaiškino, kad tai nurodo daryti įstatymas. A.Osmankinas kartą teistas Norvegijoje – už narkotikų gabenimą.
D.Čereška teistas 3 kartus. Jis pabrėžė, kad teistumai išnykę. G.Ževžikovo teistumai taip pat išnykę, jis nepamena, kada buvo teistas pastarąjį kartą.
Panoro nušalinti prokurorą
Kaltinamasis aktas sausio 31-ąją nebuvo paviešintas, nes suimti laikomi kaltinamieji pareiškė norą nušalinti prokurorą. Pirmasis tokį prašymą pareiškė G.Janonis.
„Byla klastojama, prokuroras šališkas man. Vyko liudininkų spaudimas: duokit parodymus ant Janonio ir būsit paleisti. Jiems svarbu buvo kažką, tiksliau, ne kažką, o mane, sodint. Sakė, „tu sėdėsi, nes esi kitoks kažkoks“. Nors kitus gal 20 žmonių paleido už užstatą. Šita byla išėjo iš kitos didelės bylos. Neva mane laiko dėl to, kad esu kaltinamas kitoje byloje. Tai anoje byloje daug paleista už užstatą. Čia ir paleisti už užstatą. Kodėl mes sėdim? Suklastota byla visa. Reikėjo uždaryti, reikėjo šou, reikėjo išsidalinti medalius“, – kalbą rėžė G.Janonis.
Jis prašė nušalinti prokurorą ir grąžinti bylą atgal į prokuratūrą, kad kitas prokuroras paruoštų bylą teismui. Teisėjas paaiškino, kad pastarąjį prašymą bus galima išsakyti vėliau byloje.
„Nežinau, ką sakyt, nes nelabai teismuose dalyvauju“, – pasiteisino G.Janonis.
Kiti nušalinimą reiškę kaltinamieji tikino, kad prokuroras liepė „ant kitų duoti parodymus, kad būčiau paleistas“.
„Nušalinti prokurorą, suklastota byla, nes remiamasi parodymais tų žmonių, kurie pripažinę patys, kad pridarę krūvą nusikaltimų, bet jie sudarė sutartis su departamentu. Tardymuose dalyvauja ne tik pareigūnai, bet ir tie veikėjai. Pasiūlymai, lengvatos siūlomi visokie, kad išeitume. Arba sėdi, arba sudarai sutartį – tuomet tampi verslininku. Cirkas neišvengiamas. Prokuroras meluoja ištisai. Jis įkliuvęs ne kartą, kad klastojęs bylas“, – tikino ir kaltinamasis T.Gaidanka.
Ilgiausią prakalbą rėžė D.Čereška. Pasak jo, padaryta daug procesinių pažeidimų. Asmeniškai prieš prokurorą jis tikino nieko neturintis, bet jei Lietuva yra teisinė valstybė, procesas turi vykti vadovaujantis teise.
D.Čereška: „1994 m. teistas ir 20 metų neteistas – tai kodėl aš blogas?“
„Du metus sėdžiu kalėjime, turiu vaikų... Absurdas. Turiu du darbus, vaikus, socialinius ryšius – mano alga siekia 1700 eurų. Kodėl aš neateisiu, jei kiti ateina į posėdžius? 1994 m. teistas ir 20 metų neteistas – tai kodėl aš blogas? Tikrai ne prieš teisingumą. Sutvarkys bylą, aiškinkimės, kas kaltas, kas ne“, – teigė D.Čereška.
Pasisakė dėl nušalinimo ir kaltinamųjų advokatai, nurodę daugiau galimo nušalinimo motyvų, pvz., tarp teistumų nurodyti net nutraukti ikiteisminiai tyrimai, kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant reikalavimų. Pasak jų, ši byla buvo atskirta iš kitos bylos vien tam, kad dalį kaltinamųjų būtų galima laikyti toliau suimtus. Kalbėta ir apie tai, kad kai kurie kaltinamieji nespėjo susipažinti su byla, nes ji pateikta USB ar CD laikmenose, o suimtieji turi ribotą prieigą prie kompiuterių. Neva nebuvo tenkinti prašymai pratęsti susipažinimo su bylos medžiaga, kuri sudaro apie 60 tomų, termino.
Dėl pareikšto nušalinimo pasisakė ir pats prokuroras Z.Tuliševskis.
„Mane prašoma nušalinti, kad atlikau savo pareigas. Matot, drįsau atnaujinti nutrauktas bylas – tai daryti mane įpareigoja įstatymas, o ne mano noras ar nenoras. Nori nušalinti, nes atlieku savo pareigas – tokio pagrindo nenumato įstatymas.
Suėmimą taiko, beje, ne prokuroras, o teismas. Trijų instancijų teismas vertino prokurorų pareiškimą ir nutarčių pagrįstumą. Reikšti nušalinimą dėl to, kad yra suimti?
Teiginiai apie klastojimą – kiekvieną kartą su tuo susiduriu, kai byla perduodama teismui. Turi jie teisę į tokią gynybinę poziciją. Kalbėti objektyviai reikia, o ne žarstytis nebūtais dalykais. Teismas nuspręs, ar byla klastota, ar ne. Akivaizdu, kad nėra nušalinimo pagrindo. Atrodo, kad vyksta ne nušalinimo, o kaltinimo procesas“, – tikino prokuroras.
Byloje padaryta pertrauka – teismas išėjo priimti sprendimo dėl prokuroro nušalinimo. Nutartis bus skelbiama vasario 17 d. 15.30 val.
Viena pavojingiausių gaujų
15min primena, kad 2018 metų balandį, per operaciją didelės policijos pajėgos Kaune sulaikė 19 asmenų, siejamų su organizuotu nusikalstamumu susivienijimu. Jie įtariami narkotinių medžiagų ir ginklų kontrabanda, sunkiais asmenų sužalojimais.
„Sulaukėme padėkų iš Europolo, iš kitų kolegų, išskaidžius vieną pavojingiausių gaujų, žinomą net tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Ir ne į vieną, ir ne į dvi Europos valstybes buvo išsiplėtusi jų veikla“, – spaudos konferencijoje po sulaikymų sakė policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.
Manoma, kad grupuotė veikė ir Vokietijoje, ten vykdė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Dalis įtariamųjų taip pat siejami su nužudymais, plėšimais ir kitais nusikaltimais.
Operacijoje dalyvavo 300 policijos pareigūnų, atlikta per šimtą kratų, jų metu rasta daug ginklų (automatinių, pusiau automatinių), apribota teisė įtariamiesiems disponuoti milijoninės vertės turtu – automobiliais „Tesla“, „Porshe“, „Mercedes“. Operacija iš Kauno išsiplėtė į penkias apskritis.
Įtariamųjų sulaikymo operacijoje dalyvavo Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir mobiliosios kuopos pareigūnai.
Manoma, kad ši grupuotė egzistavo ir nusikaltimus vykdė nuo 1999 metų. Tyrimas dėl jos veiklos buvo pradėtas prieš dvejus metus. Buvo bendradarbiaujama su kolegomis iš užsienio.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras pasirengimo operacijai ir tyrimo metu bendradarbiavo su Nyderlandų Karalystės ir Europolo pareigūnais, kitais ES šalių partneriais.
Operacijos metu Lietuvoje buvo įkurtas koordinacinis centras, jame darbavosi Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Europolo analitikai-ekspertai.
Taip pat buvo pasitelktas Europolo mobilus duomenų keitimosi ir analizės centras, jis užtikrina greitą apsikeitimą informacija su užsienio partneriais, duomenų analizės atlikimą ir patikrinimus Europolo duomenų bazėse.
