Viešosios įstaigos „Karių teisių gynimo centras“ generalinio direktoriaus Laimono Jako pasirašyta pranešime pasakojama, kad dar 2010 m. liepos 28 d. buvo kreiptasi su pareiškimu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – VAAT) dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos iš LR Krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) karo prievolės administravimo tarnybos (toliau – KPAT) prie LR Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM).
Pareiškimą pasirašė dešimt pareiškėjų, kuriuos atstovavo VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ (toliau – KTGC).
Po ilgo bylų maratono 2011 m. spalio 17 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) panaikino VAAT sprendimą ir gražino bylą nagrinėti iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas neatliko kiekvieno iš pareiškėjų individualių faktinių aplinkybių vertinimo ir neištyrė, ar reformuojant KPAT prie KAM 2010 m. kovo mėn. vykusių kandidatų į naujos struktūros KPAT prie KAM pareigas keturių atrankų metu personalo atrankos komisija (toliau – komisija) buvo teisėtai nusprendusi, kad pareiškėjai yra žemesnės kvalifikacijos nei paskirti į pareigas kiti karininkai.
LVAT gražinus bylą nagrinėti iš naujo VAAT, visų pareiškėjų kolektyvinis skundas buvo individualizuotas ir byla išskaidyta į 8 atskiras administracines bylas.
2011 m. gruodį buvo gauti keturių atrankos komisijos posėdžių protokolai Nr. KL17-1, Nr. KL17-2, Nr. KL17-3, Nr. KL17-4 (toliau – Atrankos protokolai, protokolai).
Atrankos protokoluose iš viso buvo net nepaminėti šeši pareiškėjai iš aštuonių.
Aiškintis bylos faktinių aplinkybių VAAT administraicnėse bylose Nr. I-1258-426/2012, Nr. I-1261-426/2012 ir Nr. Iv-1262-562/2012 buvo kviečiamas kaip liudytojas plk. ltn. Aleksandras Kucharevas, kuris 2010 m. vasario–balandžio mėn. ėjo komisijos pirmininko pareigas.
 |
| KTGC vadovas Laimonas Jakas |
2012 m. gegužės 24 d. VAAT byloje Nr. Iv-1262-562/2012 paliudijo, kad LR krašto apsaugos ministrės 2010 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. V-104 (toliau – įsakymas V-104) nebuvo esminis, jis jo galėjo nevykdyti ir tokią poziciją gali paaiškint KAM ministrei. Minėtoje byloje pabrėžė, kad kandidatus atrinkinėjo vadovaujantis tieisoginių vadų, centrų viršininkų nuomonėmis (atrankos kriterijuose to nėra) ir siūlė KAM ministrei skirti į naujos struktūros KPAT prie KAM pareigas karininkus, atsižvelgdamas į vadų išreikštą vertinimą apie kandidatų požiūrį į tarnybą, ir neskyrė karininkų, kad ir su puikiausių galimybių išsilavinimu (tame tarpe ir pareiškėjų) į pareigas, jei karininko požiūris į tarnybą galėjo būti netinkamas.
2012 m. spalio 18 d. VAAT bylose Nr. I-1258-426/2012, Nr. I-1261-426/2012 pirmininkas A.Kucharevas pakeitė parodymus bei papildomai atskleidė svarbių aplinkybių.
Atrankos komisijos pirmininkas nurodė, kad neskyrė karių į pareigas, nes „gali būti kapitonas visiškas lopas“, kuris netinka...
Pirmiausia šiose bylose paliudyjo, kad krašto apsaugos ministrės įsakymas V-104 buvo esminis ir pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovavosi vykdydamas atranką. Tai yra prieštaravimas anksčiau pateiktam paliudyjimui tame pačiame teisme.
Antra, apklausos metu abiejose bylose pirmininkas patvirtino, kad iš keturių vykusių posėdžių, kuriuose buvo rašomi protokolai Nr. KL17-1, Nr. KL17-2, Nr. KL17-3, Nr. KL17-4, jis asmeniškai dalyvavo tik dviejuose, o kažkuriuose dviejuose nedalyvavo.
Apklausos metu atrankos komisijos pirmininkas A.Kucharevas nurodė, kad protokolus jam atnešė pasirašyti jo pavaduotojas (7 min. 30 sek. garso įraše - Balsas 17), nes jis pats buvo užimtas kitais reikalais.
Esminis momentas yra tas, kad iki šio liudyjimo KAM atstovas VAAT ir LVAT vykstančiuose posėdžiuose teigė, kad protokolai yra teisėti ir juos pasirašė komisijos pirmininkas, kuris kartu su kitais komisijos nariais dalyvavo komisijos posėdžiuose ir koordinavo visą darbą. Iš šioje byloje pirmininko liudijimo išaiškėjo, kad visi keturi protokolai buvo pasirašyti paties pirmininko, kaip dalyvavusio posėdžiuose, nors dviejuose posėdžiuose nedalyvavo (8 min. garso įraše - Balsas 15). Todėl kyla rimtų abejonių dėl protokolų tikrumo ir lieka neaišku, kuris protokolas suklastotas, o kuris ne. Būtent šių neaiškių protokolų pagrindu buvo pateikti kandidatų sąrašai naujos struktūros KPAT prie KAM pareigoms užimti.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad neatrinktų karininkų išleidimo į atsargą įsakymuose atleidimo pagrindas buvo minėta atranka, t.y. įsakymas V-104.
To paties liudyjimo metu pirmininkas nurodė, kad (6 min. 39 sek. garso įraše Balsas 17) neskyrė karių, nes „gali būti kapitonas visiškas lopas“, kuris netinka į pareigas. Papildomai atsakydamas į klausimą, kodėl protokolai yra neišsamūs, pirmininkas atsakė, kad nebuvo numatytos procedūros fiksuoti komisijos posėdžiuose vykusių kandidatų vertinimų ir kandidatūrų siūlymų į naujos struktūros KPAT prie KAM.
Todėl iš esmės atrankos skaidrumas yra abejotinas, o įvertinus pirmininko parodymus VAAT prieš tai prisiekus sakyti tiesą, nekyla abejonių dėl aukščiau paminėtų pirmininko aplinkybių: nedalyvavo ne mažiau kaip pusėje posėdžių, nedalyvavęs posėdyje pasirašė protokolus kaip dalyvavęs, vadovavosi centrų viršininkų ir vadų nuomonėmis, siūlė skirti kandidatus į naujos struktūros KPAT prie KAM atsižvelgiant ne į kandidatų kvalifikaciją, o į jų požiūrį į tarnybą, įsakymas V-104 nebuvo esminis vykdant atranką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, turime pagrindo manyti, kad realiai posėdžiai nevyko, o protokolai buvo tik formaliai įforminti ir šiuo metu yra atleista iš KAS kelios dešimtys KPAT prie KAM buvusių karininkų remiantis protokolais, kurių realumas yra labai abejotinas, akcentuojama KTGC vadovo L.Jako viešame pareiškime.
