Uždaruose posėdžiuose bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad 2006 m. A.Ošurkovas, dirbdamas ir gyvendamas Baltarusijoje, Minske, susitarė su S. K., Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos vadovu, kad jis grįžęs į Lietuvą ir pradėjęs privalomąją karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje už piniginį atlygį perduos jam Baltarusijos žvalgybos organizaciją dominančią informaciją apie Lietuvos kariuomenę, joje dirbančių ir tarnaujančių asmenų patriotinį nusiteikimą ir lojalumą Lietuvos Respublikai.
A.Ošurkovas, 2007 m. sugrįžęs į Lietuvą, atlikdamas privalomąją pradinę karinę tarnybą Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, vykdė S.K. pavestą užduotį: rinko ir perduodavo tarnybos paslaptį sudarančią informaciją. Kaltinamasis šią informaciją fotografavo, užsirašinėjo, braižė projektų schemas ar planus, stebėjo juos ir įsiminė, tiesiogiai bendravo su tarnybą atliekančiais kariais, klausėsi jų pokalbių, persirašė karių duomenis iš dokumentų, kuriais galėjo pasinaudoti tarnybos metu.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad A.Ošurkovas neabejotinai vykdė Baltarusijos Respublikos žvalgybos užduotis, rinko ir perduodavo tarnybos paslaptį sudarančią informaciją, dominančią šios užsienio valstybės žvalgybą.
Teismas nustatė, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis buvo užverbuotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos jau 2006 metais. Tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, dirbdamas karinėse struktūrose rinko informaciją, susijusią su Lietuvos kariuomene, karine technika, karių ruošimo programomis, kariuomenės objektais, karių lojalumu savo valstybei ir galimybėmis juos panaudoti kitos valstybės interesams. Šią informaciją kaltinamasis perduodavo Baltarusijos žvalgybos agentui, su kuriuo bendraudamas naudojosi priedangos patalpomis, keitė telefonų tinklus ir kt.
A.Ošurkovas bandė įtikinti teismą, kad jis nesiekė pakenkti Lietuvos valstybei, o tik norėjo pasipelnyti, tačiau teismas, remdamasis bylos duomenimis ir įvertinęs, kad kaltinamasis yra vidurinio išsilavinimo, pakankamai nuovokus, padarė išvadą, kad jis be jokios abejonės suprato, jog jo veiksmai yra naudingi kitai valstybei, o surinkta informacija gali būti panaudota prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką. Visa tai žinodamas jis vis tiek veikė pagal išankstines užduotis ir užtikrino, kad tokia informacija Baltarusijos žvalgybai būtų perduota. Šios aplinkybės atskleidžia kaltinamojo tiesioginės tyčios turinį, nes jis suprato savo nusikalstamų veiksmų tikslus ir siekė juos realizuoti.
Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikaltimą.
Teismas, skirdamas ir parinkdamas A.Ošurkovui bausmę bei jos trukmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, tęsėsi pakankamai ilgai, tačiau kaltinamasis praeityje neteistas, charakterizuojamas teigiamai, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, ilgą laiką buvo suimtas kalėjimo sąlygomis.
Be to, parenkant bausmės trukmę, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. naudojant technines priemones, kurių pagalba A.Ošurkovas buvo sekamas (fiksuojami kaltinamojo susitikimai su Baltarusijos valstybės žvalgybos agentu, perduodama informacija), specialiosios tarnybos beveik metus laiko šnipinėjimo nenutraukė ir sudarė sąlygas Lietuvos kariuomenei bei Lietuvos saugumui svarbiai informacijai patekti Baltarusijos valstybės žvalgybai.
Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A.Ošurkovui paskyrus baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą realią trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Šis sprendimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniams teismui.
