Tipinis smurtautojas – pusamžis bedarbis
Kauno apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Nomeda Urbonavičienė informavo, jog per savaitę Kauno apskrityje pradedama apie 30 ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Dažniausiai nuo artimųjų kenčia moterys. Dažnai suaugusių vaikų yra mušami ir tėvai.
Jei pirmadieniais – ketvirtadieniais pradedami 3-5 ikiteisminiai tyrimai, tai pašalpų mokėjimo dieną – 12 tyrimų.
„Smurto šeimose padaugėja pašalpų mokėjimo dienomis. Jei pirmadieniais–ketvirtadieniais pradedami 3-5 ikiteisminiai tyrimai, tai pašalpų mokėjimo dieną – 12 tyrimų. Pernai metų gruodį turėjome keturias šventines dienas, tad per jas Kauno apskrityje buvo sulaikyti 51 asmenys, smurtavę artimoje aplinkoje. Tokių nusikalstamų veikų tyrimas – prioritetinė mūsų veiklos sritis“, – tikino N.Urbonavičienė.
Pasak jos, tipinis smurtautojo paveikslas – 50-60 metų amžiaus sutuoktinių, kurie yra bedarbiai arba gyvena iš atsitiktinių pajamų, pora. Abu jie – girtuokliauja.
Su tokiomis bylomis dirba specialūs prokurorai bei tyrėjai. Teismams bylas stengiamasi perduoti per 2-4 val. nuo tyrimo pradžios. Vėliausiai – per 48 val., tol, kol smurtautojas yra sulaikytas.
Nuo smurto – prie nužudymo
88 proc. visų tyrimų, pasak prokurorės, skiriama kardomoji priemonė – gyvenimas skyriumi arba pasižadėjimas neišvykti. Taip pat įpareigojimas nesiartinti smurtautojui prie aukos.
„Tačiau dažnai įtariamasis neturi kur apsigyventi, tad parsikrausto pas auką atgal. Ir pareigūnai to nesužino. Tad prašome seniūnų apie tai mus informuoti. Tuomet galima taikyti reagavimo priemones ir griežtesnę kardomąją priemonę. Svarbu reaguoti kuo anksčiau. Nes nuo smurto greitai pereinama prie nužudymo“, – teigė N.Urbonavičienė.
„Bet kad mes nežinome apie tuos ikiteisminius tyrimus. Mums policija informacijos neteikia. Iš kur mes žinosime, kas prie ko negali artintis?“ – teiravosi seniūnijų atstovai.
N.Urbonavičienė patikino, kad informacijos apsikeitimo klausimas šiuo metu jau sprendžiamas. Jos teigimu, nedarbo lygis ir girtuokliavimas didėja, tad ir smurto atvejų gausėja. Smurto artimoje aplinkoje faktų daugiausiai užfiksuojama būtent Kaune. Pagal šį rodiklį laikinoji sostinė – lyderis Lietuvoje.
Aukos dažniausiai nežino, kur kreiptis ar neturi pinigų nuvykti į Kauną pas teismo med. ekspertus, tyrėjus. Dėl to laiku nebūna nustatytas smurto padarinių mastas, o tai apsunkina tyrimą.
„Jei smurtautojas – dažnas policijos svečias, jam teismas gali paskirti ir laisvės atėmimą iki pusės metų. Situacija sudėtinga. Iš 2585 iškvietimų pasitvirtina tik kokie 600“, – teigė Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojas Darius Pliavga.
Kaupikų veiksnumą galima riboti
Susitikimo su Kauno seniūnijų atstovais metu aptarta ir kita opi, kiekvienai Kauno seniūnijai žinoma, problema – šiukšlių kaupikai bei landynėmis paversti jų butai.
Su tuo, anot teisėsaugos, galima kovoti: seniūnams, bendradarbiaujant su vietos savivalda, sudaroma galimybė kreiptis į teismą. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, išvalo tą butą. Bet vienkartinė injekcija nepadeda. Reikia kreiptis dėl kaupiko veiksnumo ribojimo, kitaip problema neišnyks, – jis vėl pradės kaupti šiukšles.
Kompulsyvaus kaupimo maniją turintis asmuo – ligonis, kurį kamuoja psichinis sutrikimas.
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Solveigos Gradzevičienės teigimu, kompulsyvaus kaupimo maniją turintis asmuo – ligonis, kurį kamuoja psichinis sutrikimas.
„Dažniausiai dėl tokių asmenų kenčia kaimynai. Buvo atvejų, kai kaupikas į namus tempė ir gyvūnų galvas. Aplinkiniai priversti būna gyventi antisanitarinėmis sąlygomis. Noriu pabrėžti, kad prokuratūra turi įrankius, kaip prieš tai kovoti. Pirmiausia tai – riboti kaupiko veiksnumą“, – patikino S.Gradzevičienė.
Šiukšles kaupiantį asmenį reikia gydyti
Teismui apribojus kaupiko veiksnumą, paskiriamas globėjas. Paskyrus globėją, šis ir sutvarko aplinką. Klausimas kyla tik dėl to, kas ją tvarko, jei globėju paskirta globos įstaiga.
„Neužtenka surasti atsakingus, kas išvalys aplinką. Svarbu suteikti pagalbą asmeniui, kuris kaupia šiukšles. Nes išvalius aplinką, jis ir vėl pradeda kaupti šiukšles. Problemą reikia spręsti kompleksiškai. Turi atsirasti gydymo įstaigos atsakomybė. Teismų praktikos šiuo atžvilgiu nėra. Žinomos tik dvi bylos, kurios iškeltos tam pačiam asmeniui. Bendrija, neapsikentusi antisanitarinių sąlygų, kreipėsi į teismą“, – teigė S.Gradzevičienė.
Pasak jos, pirmiausiai kaimynams reikia kreiptis į šiukšlių kaupiką, kad jis savo jėgomis išsivalytų. Jei neišsivalo, yra galimybė kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą. Kreiptis gali bet kuris suinteresuotas asmuo. Nuosavybės teisė nėra absoliuti, ją galima riboti. Kaip ir kaupiko veiksnumą.
„Ar išnaudojam svertus, kuriuos turim? Noriu pabrėžti, kad seniūnijų atstovai gali kreiptis į prokuratūrą. Pradėsim formuoti praktiką. Arba naudosime įpareigojimo mechanizmą, arba imsimės ginti viešąjį interesą“, – teigė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.
Kur riba tarp sandėliavimo ir kaupimo? Kada atsiranda viešojo intereso pažeidimas? Pasak Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nomedos Urbonavičienės, problema kyla tuomet, kai šiukšlės uždengia bendrojo naudojimo įrangą, kada kyla pavojus pačiam kaupikui ar jo kaimynams.
