Savo žymę Lietuvos ringuose R.Morkevičius paliko labai anksti, tačiau kovos menų entuziastų širdis visiems laikams užkariavo 2005-aisiais, kai Tokijuje mišrių kovos menų turnyre „ZST GP 2“ vieną po kito nokautavo tituluotus japonus ir tapo neginčijamu čempionu.
Bet apsijuosęs ZST čempiono diržą R.Morkevičius nesustojo.
Vienas iš asmenų pasakė, viskas – aš tave padarysiu, o už poros valandų – lavonas. Ir ką tu gali galvot daugiau?
Po metų jis pelnė išsvajotą šansą susikauti su Japonijos megažvaigžde Masato Kobayashi „K-1 World MAX“ turnyre, tačiau dėl traumos patyrė skaudų pralaimėjimą ir po jo jau niekada nebeatrodė panašus į Remygą, kuris užbūrė kovos menų pasaulį.
Kovotojas bandė grįžti į didįjį sportą. Jis išsigydė traumą ir vis sužibėdavo mažareikšmėse kovose, bet atskiri išpuoliai prieš pareigūnus, merginą ir užsienietį galiausiai privertė Lietuvos bušido federaciją atsiriboti nuo R.Morkevičiaus.
Dėl to dažniau jį buvo galima pastebėti linksniuojamą kriminalinėse naujienose ar televizoriaus ekranuose nei vietiniuose ringuose. O prieš dvejus metus jis nusprendė dalyvauti TV3 projekte „Šuolis“, kurio finale išplėšė pergalę ir laimėjo 10 tūkst. eurų.
Kovotojui tai įkvėpė pasitikėjimo savimi. Jis intensyviai treniravosi Kaune ir laukė šeimos pagausėjimo, bet likus vos kelioms dienoms iki Kalėdų, tykų trečiadienio vakarą Šilainiuose sudrumstė automato šūviai, o prie įėjimo į daugiabučio laiptinę amžiams sukniubo R.Morkevičius.
Tyrėjai atsimušė į sieną
Policija apie nusikaltimą sužinojo 20 val. 20 min. ir po keliolikos minučių Baltų prospekte, šalia 31-uoju numeriu pažymėto daugiabučio, jau darbavosi gausios Kauno policijos pajėgos.
Pareigūnams nekilo jokių abejonių, jog R.Morkevičius buvo nužudytas, todėl tyrimą perėmė geriausi šalies sekliai – Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
O tyrimo kontroliuoti ėmėsi Henriką Daktarą iki gyvos galvos už grotų patupdęs Zdislavas Tuliševskis, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
Pirmosios dienomis tyrimas sklandžiai stūmėsi į priekį. R.Morkevičiaus kaimynai bendradarbiavo su teisėsauga, tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kokį ginklą naudojo žudikas.
Bet praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo nusikaltimo, teisėsaugininkai neturi kuo pasigirti „Kol kas tyrimas vyksta, rezultatų skelbtinų nėra“, – 15min sakė prokuroras Z.Tuliševskis.
Prokuroras atsisakė komentuoti, kokios yra pagrindinės žmogžudystės versijos. Z.Tuliševskis taip pat negalėjo patvirtinti R.Morkevičiaus ryšių su Kauno nusikalstamomis grupuotėmis.
O paklaustas apie įtariamuosius prokuroras tylėjo – nežinia, ar nenorėdamas atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų, ar paprasčiausiai dėl to, kad dar neužčiuopė siūlo galo ir nerado nė vieno įtariamojo.
„Toliau nėra kur trauktis“
Bandydamas išsiaiškinti, su kokiais sunkumais susiduria R.Morkevičiaus žmogžudystę narpliojantys pareigūnai, 15min žurnalistas kreipėsi į Algirdą Matonį, buvusį Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininką.
Jį puikiai pažįsta ir šiuo metu už grotų esantys žiauriausių gaujų vadeivos, kurie savo kelią į Lukiškes nuklojo lavonais. Tarp šių žudikų – Panevėžio „Tulpiniai“ Virginijus Baltušis, Algimantas Vertelka ir Audrius Andrušaitis, Klaipėdos krašto budelis ir „Gaidjurginių“ lyderis Sigitas Gaidjurgis bei nusikalstamo pasaulio autoritetu tituluojamas Henrikas Daktaras.
R.Morkevičiaus aplinkoje yra ne vienas žmogus, kurio žodis galėtų padėti teisėsaugininkams priremti prie sienos kovotojo žudikus ar bent jau įtariamuosius.
Šie nusikaltėliai atsidūrė už grotų tik po to, kai jų pėdsakais pradėjo sekti A.Matonis kartu su kitais kolegomis, nors gaujų nusikaltimai šiurpino Lietuvą dar gerokai iki tol.
Kaip jiems pavyko sutramdyti nevaldomus žudikus, kai kiti pareigūnai to padaryti nesugebėjo?
„Buvo labai geras postūmis, kad vis tik į tai buvo pasižiūrėta taip – toliau nėra kur trauktis, reikia kitokio požiūrio į anksčiau padarytų nusikaltimų tyrimą. Jokios sudarytos didelės komandos nebuvo – tik atrinkta grupė pareigūnų su tam tikrom asmeninėm ir dalykinėm savybėm bei dideliais įgaliojimais, esant reikalui, pasitelkt ir kitas pajėgas. Reikia – „Arą“, reikia – operatyvinius veiksmus, sekimą, technines priemones“, – sakė A.Matonis.
Žmogžudžiai tykojo metų metus
A.Matonis aiškino, jog iš pradžių niekas nenumanė, jog už vienos ar kitos žmogžudystės ar sprogdinimų didžiuosiuose šalies miestuose slypėjo tų pačių gaujų nariai, tačiau po kiek laiko pradėta kalbėti apie įtartinai panašius ir susijusius „įvykius Panevėžyje“, „įvykius Kaune“ ir „įvykius Klaipėdoje“.
Panašiai, kaip dabar Kaune ir jo pakraščiuose, kur per kiek daugiau nei metus vienas po kito buvo nužudyti su „Agurkinių“ gauja siejami Deimantas Bugavičius-Deima, Igoris Laškevičius ir, žinoma, Remigijus Morkevičius.
„Kiekvieną rytą būdavo, kad atvažiuoji į darbą ir susiduri su pranešimais, jog kažkas kažką sušaudė, susprogdino viename ar kitame mieste. Ir tam skirti pareigūnai reaguodavo ir važiuodavo tirti tų atskirų įvykių“, – sakė A.Matonis.
Buvęs kriminalistų viršininkas iš patirties sako, kad nederėtų skubėti su išvadomis, jog pastarosios žmogžudystės – gaujų karo rezultatas, todėl teisėsaugininkai tikrina visas, kad ir kaip mažai tikėtinas, versijas, kol jos nėra atmestos 100 proc.
„Kaip darydavo „tulpiniai“? Kartais, būdavo, ekspromtu tiesiog pagrobia žmogų arba jį ir nužudo, kai kažkas labai „užvirė“ ar panašiai, bet kitąkart, pavyzdžiui, jie žinodavo, kad yra užduotis kažką pašalint, nes jis bendradarbiauja su policija ar yra jų konkurentas kovoje dėl įtakos sferų. Bet tam jie ruošdavosi labai daug metų“, – sakė A.Matonis.
Pavyzdžiui, tuometis Pasvalio rajono policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vadovas Sergejus Piskunovas buvo nužudytas 2000-ųjų rudenį, tačiau, kaip vėliau pripažino patys „tulpiniai“, mirties nuosprendis jam buvo paskelbtas dar 1993-aisiais.
Gaujos klaidina pareigūnus
Atsiradus patogiai progai, S.Piskunovą nusikaltėliai būtų nužudę daug anksčiau, tačiau jiems reikėjo surinkti informaciją, pasiruošti ir pasistengti, kad įtarimo šešėlis jokiu būdu nekristų ant „tulpinių“.
Tai dalis nusikaltėlių konspiracijos, kurią gaujų nariai yra meistriškai įvaldę.
A.Matonis prisiminė atvejį, kai išlaukę tinkamos progos „tulpiniai“ taip suklaidino pareigūnus, jog šie buvo įsitikinę, kad už vieną iš „įvykių Panevėžyje“ buvo atsakingi ne Tulpių gatvės berniukai, o visai kiti nusikaltėliai.
„Kavinėje tas žmogus turėjo konfliktą su vienu asmeniu iš nusikalstamo pasaulio, jie sužinojo apie tą konfliktą ir naktį grįžtant namo jo palaukė ir nušovė. Ir teisėsaugos pagrindinė versija buvo, kad buvo konfliktas, kurio metu vienas iš asmenų pasakė, viskas – aš tave padarysiu, o už poros valandų – lavonas. Ir ką tu gali galvot daugiau? Tik tada, kai iš vidaus nusikaltėliai pradeda šnekėt, paaiškėja, kad visai kiti buvo nusikaltimo motyvai, vykdytojai ir organizatoriai“, – sakė A.Matonis.
Ištirti tokias kruopščiai suplanuotas žmogžudystes daug paprasčiau tada, kai patys nusikaltėliai bendradarbiauja su teisėsauga. O tą daryti jiems kliudo iškreiptas „garbės kodeksas“. Bet teisėsaugininkai dėl to rankų nenuleidžia.
Nusikaltėlius palenkia į savo pusę
Buvęs kriminalistų viršininkas atskleidė, kad tyrėjai ieško reikiamų kontaktų, apklausia konkuruojančių gaujų narius, analizuoja nusikaltėlių ir gaujų psichologinius portretus.
Kaip jie gyvena? Ar tarp jų gera atmosfera? Ar, atvirkščiai, visi suvaryti ir laikomi „po vamzdžiu“ ar grupuotės lyderių iniciatyva „surišami krauju“ – priversti dalyvauti žiauriuose nusikaltimuose, kad užsitarnautų pasitikėjimą?
„Tada tu žinai, ar tarp jų yra tik visiški „otmorozai“ ar yra ir prisirišusių prie šeimos, prie vaikų, o gal – jautrios sielos žmonių? Tuomet jiems bandau išaiškinti gyvenimo siūlomas galimybes. Dėl to, kad grupuočių nariai gyvena savoje rutinoje – diena iš dienos daro nusikaltimus ir nestabteli pasižiūrėt iš viršaus. O kai tai padaro, galvoja, eina sau, visiškai aš čia niekinį dalyką dariau, reikia gal siekt išsilavinimo, nes yra daug įdomesnės ir geresnės legalios veiklos“, – sakė A.Matonis.
Taip teisėsaugininkams pavyko į savo pusę palenkti „tulpinį“ Dainių Skačkauską, Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetą Joną Bielskį-Senelį, „daktarų“ gaujos narį Vidmantą Gudzinską-Guzą, „gaidjurginį“ Renatą Šadeikį ir kitus mažiau žinomus gaujų narius.
Laidotuvėse šmėžavo „agurkinis“
O R.Morkevičiaus aplinkoje yra ne vienas žmogus, kurio žodis galėtų padėti teisėsaugininkams priremti prie sienos kovotojo žudikus ar bent jau įtariamuosius.
Gruodžio pabaigoje į bažnyčią, kurioje buvo pašarvoti nužudyto R.Morkevičiaus palaikai, susirinko nemenkas būrys kovotojo artimųjų, draugų ir pažįstamų.
Į Kauno Šv. Dvasios bažnyčią atvyko ne vienas garsus kovotojas – Sigitas Gaižauskas, Ignas Barysas, Deividas Danyla ir kiti. Su šiais sportininkais jis buvo pažįstamas iš bendrų treniruočių sporto klube „Titanas“ ir varžybų.
Tačiau šalia S.Gaižausko buvo ir vienas artimiausių „agurkinių“ gaujos lyderio, Sauliaus Velečkos-Agurko, draugų Rytis Sadauskas, kuris yra puikiai žinomas teisėsaugininkams, taip pat mirtiniems Agurko gaujos priešams „kamuoliniams“.
Prieš šešerius metus R.Sadauskas kartu su kitais „agurkiniais“ kaltintas pasikėsinimu nužudyti keturis „kamuolinius“, kai Vaižganto gatvėje, šalia Kauno sporto halės, buvo apšaudyti keturi vyrai.
Buvo labai geras postūmis, kad vis tik į tai buvo pasižiūrėta taip – toliau nėra kur trauktis
Vienam su nusikalstamu pasauliu siejamų vyrų šis susidūrimas vos netapo mirtinas – jam buvo peršautas pilvas ir stuburas, o kitam peršauta koja, dar dviem vyrams pavyko išvengti šūvių bėgant. Iš viso buvo paleisti 9 šūviai.
R.Sadauskas ir kitas įtariamasis buvo visiškai išteisinti, kadangi ginklai nebuvo rasti, „kamuoliniai“ pareiškė pretenzijų neturintys, o teismo neįtikino vienintelio įslaptinto liudytojo parodymai.
Verta pažymėti, kad incidentas įvyko iškart po tarptautinio Tailando bokso ir kikbokso turnyro „Ernesto Hoost taurė“ sporto halėje, kuris buvo skirtas paminėti R.Morkevičiaus sporto klubo „Titanas“ 20 metų jubiliejų.
Tiesa, pats R.Morkevičius kovose nedalyvavo, nors 2010-aisias jau buvo sugrįžęs prie kovotojo karjeros po keleto skaudžių nesėkmių Japonijoje, bandant įsitvirtinti didžiajame ringe.
Tuo tarpu R.Sadauskas šiuo metu varsto Kauno apylinkės teismo duris dėl kaltinimų automobilių vagystėmis Vokietijoje. Bylos duomenimis, kartu su bendrininkais R.Sadauskas pagrobė „BMW“ ir „Volkswagen“ markės automobilių už 181 tūkst. eurų.
Vaikystės draugai – „Romaniukai“
Kalbant apie mašinvagius, šalia R.Morkevičiaus beveik visą gyvenimą sukiojosi „Romaniukai“, kurie per savo nusikalstamą karjerą pasižymėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje.
„Romaniukais“ pagal tėvo vardą buvo vadinami broliai Šestakovai – Aleksandras, Žanas ir Romanas, su kuriais užaugo ir mašinvagių bendraamžis R.Morkevičius, gyvenęs toje pačioje laiptinėje kaip ir ne kartą teisti nusikaltėliai.
Prieš keletą metų jie buvo persikėlę į Švediją, kur, bylos duomenimis, reketavo tautiečius ir toliau užsiėmė vagystėmis.
Bet 2014-ųjų vasarą broliams trumpam grįžus į Lietuvą, kriminalistai jų jau laukė pasiruošę Kaune ir Palangoje, kur „Romaniukus“ netikėtai užklupo ir be pasipriešinimo sulaikė „Aro“ kovotojai.
Tiesa, atsisveikinant su R.Morkevičiumi Šv. Dvasios bažnyčioje brolių Šestakovų nebuvo.
Tačiau bet kuris iš jų ar R.Sadauskas galėtų būti raktas į kovotojo žmogžudystės tyrimo sėkmę, kadangi jie puikiai pažįsta tiek R.Morkevičių, tiek Kauno šešėlinį pasaulį, iš kurio, tikėtina, ir atėjo kovotojo budelis.
Sunerimo ir „agurkiniai“
15min pavyko susisiekti su vienu „agurkinių“ gaują iš vidaus pažįstančiu kauniečiu, kuris taip pat gerai pažinojo R.Morkevičių.
Tada tu žinai, ar tarp jų yra tik visiški „otmorozai“, ar yra ir prisirišusių prie šeimos, prie vaikų, o gal – jautrios sielos žmonių?
Kelios dienos iki žmogžudystės 15min šaltinis kovotoją buvo sutikęs Šilainiuose, šalia lošimų automato salono, esančio vos kelių šimtų metrų atstumu nuo R.Morkevičiaus namų.
Jam pasirodė įtartina, kad kaunietis automobilį statė šalia prekybos centro „Iki“, o ne daugiabučio kieme, tačiau R.Morkevičius neprasitarė apie jokius rūpesčius.
15min šaltinis aiškino, kad Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai taip pat suka galvą, kodėl žudiko taikinyje atsidūrė ne vienas iš gaujų lyderių, o ringo žvaigždė R.Morkevičius.
„Kai su Agurku ir visais nutiko (2013-aisiais sulaikytas „Agurkinių“ gaujos branduolys – aut. past.), visi išsibėgiojo kas kur. Žinai, kaip yra – tu šalia, tu su manim. Kai visi išsilaksto, lieka tie, kas buvo nuskriausti. Jie turi pyktį. Paimkime, kaip buvo su Deimuku (Deimantas Bugavičius – Deima). Jam buvo duota apsauga, bet žulikai išlaukė to momento. Žinai, kad neprirašytų“, – sakė 15min šaltinis.
Anot jo, prieš keletą metų R.Morkevičius keliskart buvo skaudžiai susidūręs su garsiausia Kauno mašinvagių gauja, kartais vadinama Zoologijos sodu, tačiau 15min nepavyko patvirtinti šios informacijos. Verta pažymėti, kad anksčiau minėto I.Laškevičiaus žmogžudyste įtariamas vienas iš šios gaujos narių – Mindaugas Mažeika, pravarde Asilas.
Susiskirstę funkcijomis
Bet kuriuo atveju A.Matonis siūlė nesitikėti greitai išgirsti apie sulaikytus įtariamuosius ar kitus tyrimo rezultatus, kadangi teisėsaugininkai kiek kitaip suvokia sėkmingą, kaip jie vadina, „projektą“.
Ypač kai kalbama apie organizuotą ir gerai įvykdytą nusikaltimą, kaip R.Morkevičiaus žmogžudystė, kurios vykdytojas buvo ginkluotas civilinėje apyvartoje draudžiamu automatu ir prieš paleisdamas šūvius kruopščiai apgalvojo atsitraukimo planą.
„Tiek tarybiniais laikais, tiek nepriklausomos Lietuvos laikais teisėtvarkos sistemoje buvo įsigalėjęs toks požiūris: nieko mes nežinom, tas savo dainas ir informaciją pasidėkit kur norit, atneškit man įrodymus ant stalo, aš ištyriau, bylą atidaviau į teismą, teismas nuteisė ir tai yra puikus ir geras rezultatas“, – sakė A.Matonis.
Jie žinodavo, kad yra užduotis kažką pašalint <...>, bet tam jie ruošdavosi labai daug metų.
Anot buvusio kriminalistų viršininko, šiais laikais tyrėjai koncentruojasi ne į atskirų nusikaltimų tyrimą, bet į organizuotų nusikaltėlių išaiškinimą.
Kitaip „įvykiai Panevėžyje“ ar „įvykiai Klaipėdoje“ galbūt ir būtų likę pavieniais mįslingais nusikaltimais, o ne greitkeliu į Lukiškes, kurį sau patys išsiklojo „Tulpinių“, „Gaidjurginių“ ar „Daktarų“ gaujos vadeivos.
„Kai nusikaltėliai ruošiasi nusikaltimams, kaupia patirtį ir įsigyja visą nusikaltimams vykdyti reikalingą arsenalą įgūdžių bei priemonių – apsisaugot, padaryt nusikaltimą ir jį nuslėpt. Tu ištraukei kokį vykdytoją, o jie pasiskirstę griežtai atskirom funkcijom – vienas tiesiogiai vadovauja, kiti tik tarpininkai ar aukštesnio lygio organizatoriai, taigi tokį vykdytoją paėmęs niekada iki lyderio taip ir neprisikasi. Manau, kad šiandien tas neteisingas požiūris, iš esmės, yra išnaikintas“, – sakė A.Matonis.
