Skunduose pirkėjai dažniausiai nurodo, kad įsigydami ne iš Europos Sąjungos šalių įvežtas transporto priemones, nebuvo pardavėjų tinkamai informuoti apie joms taikomus muito mokesčius ar buvo suklaidinti nurodant, kad muito mokesčiai jau sumokėti.
Pirkėjui paprastai siūloma pasirašyti pirkimo-pardavimo užsienyje sutartį (vadinamąjį kauferį), kurioje nurodoma, kad pirmasis užsienyje registruotą transporto priemonę pirko būtent jis, o ne iš tiesų automobilį į Lietuvą atvežęs ir parduodantis tarpininkas.
Apie prievolę mokėti muito mokesčius apgauti pirkėjai sužino vėliau, iš teritorinių muitinių padalinių gautų raštų.
Taip formaliai deklaruojama, kad pirkėjas pats, be tarpininkų, įsigijo transporto priemonę užsienyje.
Pirkėjui nurodoma tokio elgesio priežastis – išvengiama mokesčių, atsirandančių tarpininkui vykdant komercinę veiklą. Apie prievolę mokėti muito mokesčius apgauti pirkėjai sužino vėliau, iš teritorinių muitinių padalinių gautų raštų, po pirkinių įsigijimo praėjus pakankamai daug laiko (dažnai net metams ar pusantrų metų). Tai policijai apsunkina nustatyti tikruosius transporto priemonių importuotojus.
Šiuo metu vien tik Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. antrajame policijos komisariate dėl minėtų apgavysčių atliekama 13 ikiteisminių tyrimų pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (Sukčiavimas).
Pareigūnai atkreipia gyventojų dėmesį į gana naują sukčiavimo būdą ir primena – tie, kas gudrauja veldamiesi į abejotinus sandorius ir ketina apgauti valstybę, dažniausiai apgauna patys save, pažymima Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovų antradienį paviešintame pranešime.
