Šaulys neaiškus tik 1-oje byloje
Šiemet Kauno apskrities VPK pradėti penki ikiteisminiai tyrimai dėl nužudymo panaudojus ginklą. Keturiose iš penkių bylų įtariamieji yra nustatyti.
Balandį Partizanų gatvėje buvo peršautas 47-erių vyras, kitas partrenktas mašina. Nusikaltimas įvykdytas dienos metu.
Šiemet Kauno apskrities VPK pradėti penki ikiteisminiai tyrimai dėl nužudymo panaudojus ginklą.
Gegužę Medvėgalio gatvėje buvo apšaudyti trys žmonės, vienas žuvo (20-metis nušautas automobilyje). Kitam jaunuoliui sužalotos kojos, trečiam – ausis. Jau kitą dieną išaiškinti įtariamieji, anksčiau teisti kauniečiai Aukštųjų Šančių gyventojai – 23 metų Rytis Gudynas ir 17 metų Deividas Ščesnavičius. Šiuo metu vyksta intensyvios įtariamųjų brolių paieškos. Manoma, jog jie slapstosi užsienyje.
Birželį Kauno Taikos prospekto ir Pramonės prospekto žiede nepažįstamas asmuo iš pravažiuojančio automobilio „Audi A3“, iššovęs iš nenustatyto ginklo, sužalojo 26-erių metų vyrą. Laimei, nukentėjusysis dėl šautinės žaizdos galvoje, suteikus medicinos pagalbą, išleistas į namus.
Rugpjūtį Panevėžiuko kaime, netoli Nevėžio upės, ant kranto rastas 32 metų vyriškio lavonas su šautine žaizda galvoje. Praėjus maždaug valandai apie 1 km nuo įvykio vietos buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę 29 metų vyriškis, kuris, kaip įtariama, nušovė to paties kaimo gyventoją, sugėrovą.
Spalį Kovo 11-osios gatvės 100-ajame name rastas negyvas 33-jų metų vyras su šautine žaizda. Įvykio vietoje sulaikytas 48-erių metų įtariamasis. Manoma, kad kulka išauta kilus buitiniam konfliktui arba vyras nusižudė.
Lapkričio 7 dienos naktį Šilainių rajono Šėtos gatvėje automobilyje kaukėto užpuoliko buvo nušautas 27 metų su nusikalstamu pasauliu sietas Deimantas Bugavičius. Į jį paleisti apie 8 šūviai. Kas į jį šovė, kol kas neaišku.
Naujausias įvykis šalyje nuskambėjo lapkričio 19 dieną. Kauno Muziejaus gatvėje rastas mirusio vyro kūnas su šautinėmis žaizdomis. Netrukus policijos pareigūnai sulaikė neblaivų įtariamąjį A.T., gimusį 1961 metais. Jis buitinio konflikto metu, galimai, iš turėto savigynai išduoto šaunamojo ginklo, nužudė V.S., gimusį 1969 m.
Būta ir daugiau pasimojavimų ginklais. Tik jie nesibaigė mirtimi.
Kaunas nėra išskirtinis
Kauno apskrities VPK suvestinės kone kasdien mirga nuo transporto priemonių vagysčių. Laikinojoje sostinėje ne tik pavojinga palikti daiktus automobilyje, bet ir pačius automobilius.
2014 metais Kauno apskrities VPK užregistruota 250 automobilių vagysčių (iš jų Kauno VPK – 165), ištirtos 44. 2015 metais – 248 autovagystės (iš jų Kauno VPK – 182), ištirtos 52. Palyginimui, 2014 metais Vilniaus apskrities VPK užregistruota 219 automobilių vagysčių, ištirtos 78. 2015 metais – 173, ištirtos – 73. Tad akivaizdu, kad Kauno apskritis pirmauja automobilių vagysčių skaičiumi visoje Lietuvoje.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje mirgėjo ir ne vienos skaudžios avarijos atvejis. Tad ar galima tvirtinti, jog Kaune – itin neramūs laikai? Kauno apskrities VPK viršininkas Darius Žukauskas, vienintelis Lietuvoje kriminalistas, du kartus tapęs „Metų sekliu“ už sėkmingą rezonansinių nužudymų tyrimą, tam prieštarauja. Anot jo, Kaunas nėra išskirtinis.
„Gyvename ne socialistinėje visuomenėje, tad nusikaltimai nuolat vyksta. Kaunas – didmiestis, kuriame įvykdomos įvairiausios nusikalstamos veikos. Tiesiog egzistuoja tam tikra žmonių grupė, kuri negyvena sąžiningai. Jie užsidirba pinigus nelegaliais būdais“, – patikino Kauno komisaras.
Nebeliko reketo, padaugėjo nužudymų
Pasak D.Žukausko, tam tikrų nusikalstamų veikų pobūdis šiandien jau išnykęs. Nebėra masiško turto prievartavimo, duoklių mokėjimo. Tačiau tai – bendra Lietuvos tendencija, ne tik Kauno.
„O Vilniuje nevyksta susišaudymų? Vyksta. Kodėl šauliai broliai dar nesugauti? Nepavyko jų iškart sulaikyti, tad tyrimas ir užsitęsė. Ne visą laiką viskas pavyksta“, – tikino D.Žukauskas.
Jis pripažino, kad automobilių vagysčių Kaune skaičius – itin didelis. Ne pirmi metai Kauno nusikalstamas pasaulis pirmauja šioje srityje. Tačiau laimėjimų pasiekta ir čia: palyginti su laikotarpiu prieš dešimtmetį, automobilių vagysčių sumažėjo ženkliai.
„Kodėl šiemet skaičius išaugo? Reikia pripažint, ne visi tinkamai saugo savo turtą. Be to, sumažintas veikos pavojingumas: anksčiau už automobilio vagystę grėsė 6-10 metų, dabar tai prilyginama paprastai vagystei, tad ir bausmė mažesnė“, – teigė komisaras.
Kriminalinė policija, anot jo, prioritetą skiria sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams išaiškinti. Pastaruoju metu jaučiamas nužudymų, sąlygotų alkoholio ar buitinių konfliktų, skaičiaus didėjimas. Šiais metais užregistruoti 23 nužudymo atvejai (2014 metais taip pat 23). Tik trijose bylose dėl nužudymų yra nenustatyti įtariami asmenys.
Ne taip blogai, kaip atrodo
Paprašytas palyginti dabartinę Kauno kriminogeninę situaciją su jo vadovavimo laikais, buvęs Kauno komisaras Algirdas Kaminskas to padaryti nepanoro, – neetiška. Anot jo, dideliam mieste – didesnės tendencijos, o nusikaltimų srautas – banguotas: tai jų įvykdoma daugiau, tai mažiau.
Keisis nusikaltimų formos, nusikaltėlių kartos, bet nusikalstamumas išliks.
„Keisis nusikaltimų formos, nusikaltėlių kartos, bet nusikalstamumas išliks. Situacija nėra nekontroliuojama. Užkardinti visų nužudymų nepavyks. Nuolat atsiras tokių, kurie gyvena pagal kitokias taisykles. Kaune jauni policininkai dirba profesionaliai. Nėra laikinojoje sostinėje taip blogai, kaip gali pasirodyti iš pradžių“, – patikino A.Kaminskas.
Anot jo, norinčių tapti policininkais skaičius auga. Tarp kitų valstybės institucijų policijos reitingai yra neblogi. Mokymo sąlygos geros. Nuo kiekybės pereita prie kokybės.
„Nebepakanka, kad pretendento sveikata būtų gera. Svarbūs ir kiti faktoriai. Paskutinės atrankos į mokyklą metu rinkomės vieną iš trijų. Su kokiais iššūkiais susidurs būsimieji policininkai? Daugėja buitinio smurto, o tam turi būti labiau psichologiškai pasiruošęs. Be to, atsiranda terorizmo grėsmė, nors mūsų šalis – mažas taikinys“, – teigė buvęs Kauno komisaras.Šiuo metu jis vadovauja Lietuvos policijos mokyklai.
Nusikaltimų šiemet – mažiau
Bendrą kriminogeninę situaciją Kaune nupasakojo Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojas Darius Pliavga. Anot jo, per 2015 metų sausio – spalio mėnesius Kauno apskrities VPK užregistruotos 11 167 nusikalstamos veikos, t.y. 1 015 nusikalstamų veikų arba 8,3 proc. mažiau nei per 2014 metų 10 mėnesių. 2015 metų I pusmetį kas mėnesį didėjęs užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius nuo liepos pradėjo mažėti.
Per šių metų 10 mėnesių užregistruota per 4 000 vagysčių, 2014 metais tuo pačiu laikotarpiu – per 5 000. Vagysčių skaičiaus mažėjimas stebimas visuose šalies didžiųjų apskričių VPK. Pastebimas nežymus plėšimų skaičiaus mažėjimas.
Nauja nusikaltimų rūšis – pagamintų netikrų eurų paleidimas apyvarton. 2015 metais ekonominius nusikaltimus tiriantys pareigūnai išaiškino 170 nusikalstamų veikų.
„Jei kalbėtume apie automobilių vagystes Kaune, tai vagių taikiniu dažniausiai tampa VW grupės automobiliai (VW Touran, Golf). Vagiamos naujos ir apynaujės transporto priemonės dažniausiai būna be įdiegtos apsauginės sistemos. Jose įrengtas tik gamyklinis centrinis užraktas. Jeigu vagys planuoja pavogti brangų automobilį, vagystei ruošiasi itin kruopščiai – stebi savininką, jo dienotvarkę, naudodamiesi specialia įranga tikrina, kokia apsaugos sistema įdiegta“, – patikino D.Pliavga.
Anot jo, dalis vogtų automobilių lieka Lietuvoje, dalis – išvežama į užsienį, likusioji dalis yra išardoma detalėms. Pastebėta, kad vagis domina automobiliuose įrengta multimedijos įranga.
