Kaune gaisro metu aptikti be tėvų priežiūros palikti sunkios būklės mažamečiai neišgyveno.
Pranešimo apie gaisrą gelbėjimo tarnybos sulaukė po 13 valandos. Buvo pranešta, kad iš medinio namo rūksta dūmai.
Atvykę gelbėtojai išvydo iš pastato sklindančius dūmus. Patekimą į vidų apsunkino tai, kad ant langų iš vidaus buvo sumontuotos apsauginės grotos.
Pirmadienio popietę kauniečiai, kildami Tunelio gatve prekybos centro „Molas“ link, prie vieno namo matė didžiulį specialiųjų tarnybų sujudimą.
Policijos, greitosios pagalbos ir ugniagesių gelbėtojų ekipažai buvo apgulę nedidelį netoli gatvės esantį medinį namą, pastatytą standartinio dydžio gana tvarkingame sklype. Šią namų valdą juosia rimta metalinio tinklo tvora, yra vartai. Panašu, kad namas statytas ar galbūt tik renovuotas keliais etapais, nes yra priestatų, kurių apdailai panaudotos skirtingų spalvų ir tipo medžiagos.
Ugniagesiai, sužinoję, kad viduje gali būti žmonių, nedelsdami nupjovė grotas ir pateko į vidų.
Patekus į vidų aptikti du dūmais apsinuodiję mažamečiai vaikai. Jų būklė buvo sunki.
Mažasis vaikas, vos dvejų metų mergaitė, buvo savo lovelėje.
Gelbėtojai čia pat, prie gaisravietės, kovojo dėl abiejų vaikų gyvybės. Iš pradžių gaivinti aukas dar bandė patys ugniagesiai, netrukus šios užduoties ėmėsi greitosios pagalbos medikai.
Motiną ištiko šokas
Įvykio įkarštyje į nelaimės vietą grįžo ir vaikų mama, kuri juos buvo palikusi vienus namuose. Moterį ištiko šokas, jai prireikė medikų pagalbos.
Medikų pastangos atgaivinti vaikus buvo bevaisės. Konstatuota dviejų mažamečių mirtis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė pirmadienio popietę 15min pranešė, kad kaip esminė gaisro priežastis preliminariai įvardijamas krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimas.
Kalbant paprastai, kad vieni palikti vaikai nesušaltų, namuose buvo kūrenama geležinė krosnelė, kartais netaisyklingai pavadinama „buržuika“. Priešgaisrinės apsaugos specialistai mano, kad šios krosnies konstrukcija pernelyg įkaito – iš pradžių ėmė smilkti stogas, o netrukus pasirodė ir liepsna, ugnis iš viršaus išplito ir po patalpas.
Nerimą keliančius dūmus pamatė ir pirmuosius gelbėtojus į įvykio vietą iškvietė atsitiktinis praeivis. Kalbama, kad apie viduje esančius vaikus nutuokė ir jiems padėti mėgino viena kaimynė, tačiau dėl užrakintų durų ir langus saugančių grotų moteris buvo bejėgė.
15min žiniomis, kaunietė su penkiamečiu vaiku per langą dar spėjo pasikalbėti, berniukas tik spėjo pasakyti, kad viduje darosi labai karšta.
Buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą
Ugniagesiams gelbėtojams įvykio vietoje susidarė įspūdis, kad „šeima yra pakankamai normali“, juolab ir sodybos aplinka, nors ir kukli, nėra tokia siaubinga, kuri būdinga asocialiems asmenims.
Vis dėlto, kaip 15min teigė Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Eglė Andriuškienė, šeima, kurią ištiko ši nelaimė, buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, dirbo socialinius darbus. Pastaruoju metu 36-erių metų moteris viena prižiūrėjo mažamečius. Turi ji ir trečiąjį – paauglį, vaiką, tačiau šis auga globos įstaigoje.
Šeima, kurią ištiko ši nelaimė, buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, dirbo socialinius darbus. Pastaruoju metu 36-erių metų moteris viena prižiūrėjo mažamečius. Turi ji ir trečiąjį – paauglį, vaiką, tačiau šis auga globos įstaigoje.
„Šiuo metu didelių rizikos signalų nebuvo. Tai buvo vidutinės rizikos šeima. Į rizikos šeimų grupę įtraukta dėl girtavimo. Nustatyta labai sudėtinga materialinė padėtis. Bet didelių problemų, be finansų trūkumo, nebuvo stebima. Nes ir maistą ji ruošė, ir fizinė vaikų priežiūra buvo nebloga“, – teigė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Pastarąjį kartą šeimą socialiniai darbuotojai aplankė sausio pabaigoje. Namas, kuriame gyveno mama su mažamečiais, sudarytas tarsi iš dviejų dalių – vienoje jų glaudžiasi ir žuvusių vaikų seneliai.
Į socialinės rizikos šeimų grupę šeima įtraukta nuo 2016 m., kuomet atvyko gyventi į Kauną iš Pagėgių. Kurį laiką moteris gyveno kartu su mažamečių vaikų tėvu. Vėliau jų keliai išsiskyrė.
„Tarp jų buvo konfliktiniai santykiai. Tai buvo jos sprendimas, kad vyras išeitų iš namų, nes nesiliovė alkoholio vartojimas, konfliktai. Problemų buvo daug daugiau, kai jie gyveno kartu“, – teigė E.Andriuškienė.
Paklausta, ar moteris siekė susigrąžinti ir trečiąjį savo vaiką, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja atsakė, tokių žinių neturinti.
Apie 16 valandą abu mažamečius vaikus praradusi moteris vis dar buvo įvykio vietoje. Jai, E.Andriuškienės teigimu, pagalbą yra pasiruošę suteikti ir psichologai.
„Duomenų, kad ji ir anksčiau palikdavo kuriam laikui vaikus vienus, neturėjome. Niekuomet nebuvo užfiksuota ir smurto prieš vaikus atvejų. Tarp moters ir jos vyro konfliktinių situacijų būta, bet smurto – ne. Praeityje moteriai buvo taikyta administracinė atsakomybė, tačiau dėl ko tiksliai, nenorėčiau komentuoti“, – teigė E.Andriuškienė.
Visos įvykio aplinkybės dar tiriamos.
