Kaip informuoja Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, balandžio 6 dieną 14.21 valandą gautas pranešimas, kad Kauno Piliakalnio gatvėje iš geležinkelio į Nemuną bėga tepalas (prie Žemųjų Šančių).
Ugniagesiai gelbėtojai skubiai pradėjo teršalų stabdymo darbus, apie įvykį informuoti aplinkosaugininkai.
Vamzdžio anga buvo užkimšta, apsauginėmis sugeriančiomis bonomis teršalų plitimas vandenyje sustabdytas.
Vietoje sutiktas aplinkosaugininkas 15min patvirtino, kad tai – įsisenėjusi problema, teršalai šioje vietoje į upę bėgo jau nekart, tačiau taip stipriai – pirmą kartą.
Tačiau nusekus upės vandeniui, toliau plito teršalai, todėl 15.58 valandą vykta uždėti papildomų bonų ir neutralizatoriumi nupurkšti vandens paviršių.
Aplinkosaugininkai vykdo tyrimą
Papildyta 16.40 valandą. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) patikslino įvykio vietą – Kauno Karaliaus Mindaugo prospektas, ties geležinkelio tiltu.
Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę pranešimą dėl taršos Nemuno upėje, nuvykę į įvykio vietą nustatė, kad iš miesto nuotekų sistemos į upę teka galimai naftos produktai.
Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba taršos vietą aptvėrė boninėmis užtvaromis ir taip sustabdė teršalų plitimą.
Iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija paėmė teršalų mėginius. Bus siekiama nustatyti jų sudėtį. Šiuo metu aplinkosaugininkai tęsia tyrimą.
Papildyta balandžio 8 dieną. Jam pasibaigus nustatyta, kad balandžio 6 dieną į Nemuną tekėjo galimai skalūno alyva nuo užterštos teritorijos Juozapavičiaus prospekte, kurioje iki 1989 metų veikė geležinkelių pabėgių gaminimo įmonė.
Įmonėje pabėgiai buvo mirkomi skalūnų alyva, kuri sandėliuota požeminiuose rezervuaruose. Teritorija buvo nuolat teršiama skalūnų alyva ir kitais naftos produktais, kurie su gruntiniu vandeniu vis dar gali patekti į Nemuną.
Nuo 1990 iki 2010 metų, kaip praneša AAD, buvo imtasi įvairių aplinkosauginių priemonių taršai mažinti ir izoliuoti, tačiau skalūno alyvos patekimas į Nemuną kartojosi. Todėl 2020 metais buvo atliktas užterštos teritorijos Juozapavičiaus prospekte ir Nemuno krantinės detalus ekogeologinis tyrimas, parengta jo ataskaita.
Tyrimo ataskaita atskleidė, kad teritorija užteršta cheminėmis medžiagomis, todėl turėjo būti parengtas užterštos teritorijos tvarkymo planas ir teritorijos sutvarkymas.
Pagal Aplinkos atkūrimo priemonių aprašo reikalavimus, už tvarkymo plano parengimą, tvarkymo būdo pasirinkimą ir tvarkymo įgyvendinimą yra atsakingas ūkinės veiklos vykdytojas arba teritorijos savininkas ir (arba) naudotojas, kuris privalo užterštą teritoriją sutvarkyti pagal parengtą ir suderintą užterštos teritorijos tvarkymo planą.
Vadovaujantis šiais reikalavimais, AAD Kauno valdyba 2021 metų vasario 26 dieną raštais įpareigojo tris savininkus (Juozapavičiaus pr. 118 savininką – UAB „LGT Infra“, Juozapavičiaus pr. 120 savininką – UAB „Regio“ ir Nemuno krantinės savininką – Kauno miesto savivaldybę) iki 2021 metų balandžio 6 dienos pateikti departamentui derinti užterštos teritorijos tvarkymo planą, kuriuo vadovaujantis sklypų savininkai bus įpareigoti sutvarkyti užterštą teritoriją.
„Šiandien Kauno pareigūnams pakartotinai nuvykus į įvykio vietą, vizualiai nustatyta, kad iš vamzdžio nebeteka galimai skalūno alyva, tačiau boninės užtvaros paliktos. Šiuo metu Kauno miesto savivaldybė sprendžia dėl priemonių, kurių imsis kad tarša nepasikartotų ir apie priimtus sprendimus informuos Kauno aplinkosaugininkus“, – informavo AAD.
Problema – ilgametė ir sudėtinga
Papildyta 18.25 valandą. Komentarą 15min atsiuntė ir Kauno miesto savivaldybė. Paaiškėjo, kad teršalų šioje vietoje problema – daug sudėtingesnė.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo Pauliaus Kero, atlikti geologiniai tyrimai šioje teritorijoje leido tiksliai nustatyti taršos šaltinį – tai buvusi pabėgių mirkymo teritorija, kuri patenka į dabar privačiai bendrovei UAB „Regio“ ir Lietuvos geležinkeliams priklausančius sklypus.
„Būtent iš jų tie teršalai skverbiasi ir gruntu suteka į miesto surinkimo šulinį, o jam persipildžius, perviršis patenka į Nemuną. Taigi miestas čia tampa savotišku situacijos įkaitu ir pasekmių valdytoju.
Neketiname su tuo taikstytis. Esame nutarę jį reguliariai valyti ir artimiausiu metu tai bus atlikta. Miestui tokia paslauga atsieis apie 30 tūkst. eurų per metus, tačiau planuojame šiuos kaštus išsireikalauti iš sklypų savininkų.
Vis dėlto, skirtingai nei įprastai, šįkart įvykio vietoje dirbę „Kauno vandenų“ specialistai konstatavo, kad šiandieninis incidentas išvis nesusijęs su miesto nuotekų tinklais. Inicijuosime nuodugnesnį aplinkybių tyrimą ir prašysime aplinkosaugininkų pagalbos, kad išsiaiškintume viską tiksliai ir iki smulkmenų.
Turime tyrimo išvadas, kuriose numatyta, ko reikia imtis šioje vietovėje, tačiau miestas negali šeimininkauti privačiose valdose ir tikisi atsakingos reakcijos bei realių veiksmų iš jų savininkų“, – sudėtingą ilgametę situaciją perteikė savivaldybės atstovas.
Miestui tokia paslauga atsieis apie 30 tūkst. eurų per metus.
Savivaldybė pagalbos kreipėsi ir į Aplinkos apsaugos departamentą. Ji tikisi šios institucijos įsikišimo bei aiškios reakcijos, siekiant išspręsti ilgametę problemą, kad nepaliaujanti tarša būtų pagaliau užkardyta, o jos pirminis šaltinis, esantis kone vidury miesto, – galų gale likviduotas.
Kalta pabėgių mirkymo gamykla
Į įvykį sureagavo ir UAB „Kauno vandenys“. Pasak bendrovės viešųjų ryšių specialisto Andriaus Nenėno, įvykio vietoje apsilankę specialistai nustatė, kad vamzdis, iš kurio bėga nuotekos, neturi nieko bendra su miesto nuotekų sistema.
Pagal specialistų nustatytus preliminarius duomenis, nuotekos bėga iš geležinkelių teritorijoje esančios, buvusios pabėgių mirkymo gamyklos.
Parengė sutvarkymo planą
Papildyta balandžio 7 dieną 13.20 valandą. Kitą rytą situaciją 15min nušvietė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas – Komunikacijos departamento projektų vadovas Domas Jurevičius. Pasak jo, iš „Lietuvos geležinkelių“ teritorijos teršalai negalėjo tekėti į Nemuną – nerasta jokio nutekėjimo.
„Šiandien dar kartą patikrinsime depą ir šulinius, bet pirminė apžiūra parodė, kad viskas pas mus – tvarkinga. Turime ir nuotekų gaudykles. Mes atiduodame nuotekas „Kauno vandenims“ jau išvalytas“, – trečiadienį patikino D.Jurevičius.
Yra numatyti keli teritorijos sutvarkymo scenarijai. Vienas atsieitų apie 8 mln. eurų, kitas – apie 2,5-3 mln. eurų.
Pasak jo, jų teritorijoje yra nedidelė buvusios pabėgių mirkyklos užteršta dalis. Šiuo metu yra derinamas šios teritorijos sutvarkymo planas, kuris yra aptariamas su Kauno miesto savivaldybe bei kitais juridiniais asmenimis, vykdančiais veiklą teritorijoje.
D.Jurevičiaus teigimu, ir Kauno miesto savivaldybė turėtų imtis veiksmų, kad nebeliktų galimo teršalų nutekėjimo – problema turėtų būti sprendžiama visų trijų šalių bendromis pastangomis.
„Yra numatyti keli teritorijos sutvarkymo scenarijai. Vienas atsieitų apie 8 mln. eurų, kitas – apie 2,5-3 mln. eurų. „Lietuvos geležinkeliai“ gali tiesiog savo teritoriją atitverti, kad iš jos nesiskverbtų į gruntą šalimais esančio sklypo teršalai, bet tai problemos neišspręstų. Didžioji teritorijos dalis, kuri yra permirkusi skalūnų tepalu, toliau taip ir liktų“, – patikino D.Jurevičius, trumpai papasakojęs istoriją, kaip prieš 100 metų buvo apdirbami mediniai pabėgiai.
Istoriškai iki 1989 metų šioje vietoje buvo vykdoma pabėgių impregnavimo veikla, kuri padarė nemenką žalą gamtai. Jie į minimą teritoriją buvo atvežami vagonais. Tuomet pabėgiai būdavo nupurškiami skalūniniu tepalu ir paliekami lauke. Tepalas džiūdavo, varvėdavo, sunkdavosi į žemę. Taip metų metus teršalai, turintys specifinį kvapą, kaupėsi grunte.
„Kaip minėjau, pastarasis incidentas nėra susijęs su šia istorine tarša. Nepaisant to, mūsų aplinkosaugos specialistai yra pasiruošę padėti Kauno miesto aplinkosaugininkams siekiant ištirti incidento aplinkybes“, – patikino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
