Teismas, įvertinęs kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, apžiūrų protokoluose užfiksuotus duomenis, specialistų išvadas, kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad tik vienam iš kaltinamųjų pasitvirtino inkriminuotas kaltinimas.
Išnagrinėjusiam bylą teismui nekilo jokių abejonių, kad veiksmus, kuriais asmuo buvo nužudytas, atliko tik vienas iš kaltinamųjų, pažymima Kauno apygardos teismo penktadienį paviešintame pranešime.
Kitam asmeniui kaltinime inkriminuoti veiksmai objektyviais bylos duomenimis nepagrįsti, todėl jis išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Teismas kaltu pripažintam asmeniui paskyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas vienam iš nužudytojo tėvų, pareiškusiam civilinį ieškinį, iš kaltu pripažinto asmens priteisė 2791,44 Eur turtinei žalai atlyginti ir 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Baudžiamojo kodekso 9 straipsnio 3 dalis numato, kad neviešai nagrinėjamos tos bylos, kuriose nusikalstamomis veikomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais nepilnamečiai. Nusikalstama veika kaltinti asmenys buvo nepilnamečiai, todėl byla buvo nagrinėjama neviešai.
Be to, Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 28 d. Nr. 13P-51-(7.1.2) nutarimo dėl informacijos apie teismų veiklą ir bylas teikimo viešosios informacijos rengėjams taisyklių (galiojanti redakcija nuo 2017-01-01) 30.5 punktas numato, kad viešosios informacijos rengėjams neteikiama informacija, kuria atskleidžiami nepilnametį proceso dalyvį leidžiantys identifikuoti duomenys, todėl daugiau aplinkybių teismas apie šią bylą pateikti negali.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
