Ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai įtaria, kad kaltinamieji panaudojo suklastotus kasos išlaidų orderius ir apgaule gavo per 3,3 tūkst. eurų subsidiją darbo užmokesčiui iš Užimtumo tarnybos bei iš savo valdytos įmonės lėšų pasisavino dar beveik tokią pat sumą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, per praėjusių metų sausio–rugsėjo mėnesius abu asmenys, panaudoję galimai suklastotus kasos išlaidų orderius, išleido beveik 3,3 tūkst. eurų bendrovės lėšų, nes tariamai mokėjo atlyginimus darbuotojams, nors pareigūnai įtaria, kad pinigai buvo pasisavinti.
Įtariama, kad toliau tęsdami nusikalstamą veiklą, vyrai šiuos galimai suklastotus kasos išlaidų orderius panaudojo subsidijai iš Užimtumo tarnybos gauti, motyvavę tuo, kad darbo užmokestis darbuotojams išmokėtas, nors įmonė buvo prastovose.
Gauta subsidija siekė per 3,3 tūkst. eurų.
Be to, kaltinamieji kėsinosi gauti dar vieną, tik kiek mažesnę valstybės subsidiją darbo užmokesčiui už prastovas sumokėti, bet šį kartą ji nebuvo suteikta.
Įmonės vadovui pateikti kaltinimai dėl svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir kreditinio sukčiavimo, kasininkas kaltinamas kreditiniu sukčiavimu bei svetimo turto pasisavinimu.
Tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Tomas Dorelaitis, surašęs kaltinamąjį aktą, bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Baudžiamajame kodekse už svetimo turto pasisavinimą griežčiausia nustatyta bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.
Už kreditinį sukčiavimą gresianti griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.
Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
