Neteisėtai paskolas teikęs ir iš to pelnęsis kaunietis atsidūrė teisme – jis kaltinamas neteisėtai vertęsis ūkine komercine veikla neturėdamas tam leidimo, todėl gali prarasti visas iš neteisėtos veiklos gautas pajamas – beveik 670 tūkst. eurų.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaunietis ilgiau nei penkerius metus savo, savo žmonos, mamos ir dukters vardais teikė paskolas kitiems asmenims ir už tai gaudavo atlygį, tačiau, galimai siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, savo veiklos nebuvo įregistravęs.
Skaičiuojama, kad per šį laikotarpį vyras galėjo suteikti ne mažiau 84 paskolų, kurių bendra suma siekia beveik 1,6 mln. eurų.
Jau teistas vyras per penkerius metus iš paskolų teikimo „versliuko“ galėjo gauti beveik 670 tūkst. eurų pajamų.
Dėl tokios pat neteisėtos veiklos 2019 metais jau teistas vyras per penkerius metus iš paskolų teikimo „versliuko“ galėjo gauti beveik 670 tūkst. eurų pajamų, kurios, teismui asmenį pripažinus kaltu, bus konfiskuotos valstybės naudai, kaip tai numato Baudžiamasis kodeksas.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad kaltinamasis sukčiaudamas galėjo įgyti dviem sutuoktiniams priklausantį turtą, kurio vertė siekia beveik 9 tūkst. eurų.
Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Svetlana Zabielinienė surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė Kauno apylinkės teismui. 2019 metais pradėtą bylą sudaro 84 tomai.
Už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla stambiu mastu teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki ketverių metų bei iš neteisėtos veiklos gauto turto konfiskavimą. Už sukčiaujant įgytą svetimą turtą galima griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki trejų metų.
