Tyrimo metu nustatyta, kad didelės vertės nekilnojamojo turto įsigijimo asmuo negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis.
Atliekant tyrimą taip pat surinkta duomenų, kad nuosavybes teise priklausantį turtą (tris vienbučius namus ir butą), kurio įsigijimo Kauno gyventoja pagrįsti negali teisėtomis pajamomis, ji perleido kitiems asmenims – keturiems nesąžiningiems įgijėjams.
Todėl įstatymo nustatyta tvarka buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl šio turto konfiskavimo valstybės naudai.
Civilinio turto konfiskavimo įstatyme, kuris buvo priimtas 2020 m., įtvirtinta, jog sprendimą pradėti turto tyrimą priima prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, kad asmenys turi neteisėtu būdu gauto, jiems nuosavybes teise priklausančio, turto.
Konfiskuoti turtą leidžiama tik tuomet, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų, o asmuo negali pagrįsti turimo turto teisėtumo.
Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai, jam vadovavo Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė.
