Įtariamasis kaunietis – už finansinius nusikaltimus jau nuteistas ir gerai teisėsaugos pareigūnams žinomas asmuo.
Šio FNTT tyrimo akiratyje atsidūrė vienas iš įtariamųjų riaušių prie Seimo byloje, įvairių protestų dalyvis Antanas Kandrotas, skelbia lrytas.lt.
Trys su šiuo asmeniu, pravarde Celofanas, susijusios FNTT pareigūnų tirtos bylos dėl galimo neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, apgaulingo apskaitos tvarkymo, juridinio asmens naudojimo neteisėtai veiklai nuslėpti ir kt. šiuo metu nagrinėjamos Kauno teismuose.
Be to, asmuo FNTT pareigūnų yra nubaustas administracine tvarka už statutinių valstybės tarnautojų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą.
Ikiteisminio tyrimo, pradėto 2019 m., duomenimis, įtariamasis, būdamas trijų įmonių faktiniu vadovu, galimai prisidėjo darant finansinius nusikaltimus.
Įtariama, kad bendrininkaujant su kitos įmonės faktiniu vadovu ir siekiant padėti jam išvengti mokesčių valstybei bei pasisavinti svetimas lėšas, buvo sukurta fiktyvių sandorių grandinė, kurioje įtariamasis galimai panaudojo savo valdomas įmones.
Bylos duomenimis, dėl buhalterinių apgaulių valstybei buvo nesumokėta per 13,2 tūkst. eurų ir pasisavinta beveik 60 tūkst. eurų.
Siekiant užmaskuoti netikrus sandorius, įtariamasis savo trijų įmonių vardu galimai išrašė netikras sąskaitas faktūras už paslaugas, kurios iš tikrųjų nebuvo suteiktos.
Netikros sąskaitos buvo įtrauktos į neva paslaugas gavusios įmonės apskaitą ir tokiu būdu valstybei buvo nesumokėta per 13,2 tūkst. eurų ir pasisavinta beveik 60 tūkst. eurų.
Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo byla išsiųsta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Už juridinio asmens panaudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dvejų metų.
