Ketvirtadienį Kauno apygardos teismas paskelbė savąjį verdiktą, – nuteistojo, jo advokatų ir Kauno klinikų apeliacinius skundus atmetė. Taigi Ž.Saladžinkas lieka nuteistas – paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
Teismo vertimu, medikui trūko kruopštumo, atidumo, nebuvo atlikti visi būtini tyrimai, tad sunku buvo nustatyti tikslią naviko buvimo vietą. Tai ir lėmė tolimesnes klaidas operacinėje.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pripažino, kad netinkamas pasiruošimas operacijai, netikslus diagnozės nustatymas, buvo priežastiniame ryšyje su pacientės mirtimi.
Teismas iš civilinės atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pacientės gyvenimo draugui priteisė 9 287,48 eurų dydžio turtinę žalą ir 60 000 eurų neturtinę žalą, o sūnui ir anūkui po 30 000 eurų neturtinę žalą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos – birželio 3-osio.
Teigia, kad neatsiprašė
Apeliacinės instancijos verdikto paskelbime pasirodė tik mirusios sūnus. Jis teigė likęs patenkintas sprendimu.
„Tokio ir tikėjausi. Šešerius metus jau procesas vyksta“, – trumpą komentarą pateikė nukentėjusiuoju byloje pripažintas vyras.
Jis tikino taip ir nesulaukęs atsiprašymo iš mamą ant operacinio stalo pražudžiusio mediko.
Anksčiau šią bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas skyrė Ž.Saladžinskui ne tik dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1,5 metų (įpareigotas per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo), bet ir dvejiems metams uždraudė dirbti gydytoju–chirurgu valstybinėse ir privačiose medicinos įstaigose, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Taip pat jam skirta 753 eurų bauda.
Mirusios pacientės trims artimiesiems buvo priteista sumokėti 120 tūkst. eurų baudą. Tai paskirta atlikti mediko darbovietei – Kauno klinikoms.
Apskundė gynyba
Apkaltinamąjį nuosprendį netrukus apskundė Ž.Saladžinsko advokatai, prašę atnaujinti įrodymų tyrimą, panaikinti nuosprendį, mediką išteisinti, o civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Teisininkai teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi dviejų teorines žinias turinčių, niekuomet neoperavusių ekspertų nuomonėmis ir atmetė praktines žinias turinčių ekspertų išvadas.
Be to, gynyba pabrėžė, kad pilvo operacijų metu, net ir viską teisingai atliekant pagal metodikas, vis tiek išlieka didelė komplikacijų tikimybė. Neva Ž.Saladžinskas veikė profesinės rizikos rėmuose, todėl turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Sulaukta apeliacinio skundo ir iš civiliniu atsakovu tapusių Kauno klinikų, kurios prašė mediką išteisinti, o neturtinės žalos atlyginimą spręsti civilinio proceso tvarka. Prašyta sumažinti ir pačios žalos dydį.
Civilinį ieškinį byloje pateikė trys pacientės artimieji – mirusiosios gyvenimo draugas, sūnus ir anūkas. Jie prašė priteisti iš viso apie 240 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Pažeidė blužnį ir kasą
15min primena, kad bylos duomenimis, 2015 metais chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti.
Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus dar ir kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas, – pacientė mirė.
Ž.Saladžinskas teisme yra sakęs, kad prisiima atsakomybę „žmogiškąja prasme“, dėl šios nelaimės labai išgyvenantis, bet taip pat pabrėžė, jog operacija buvo labai sudėtinga.
Mirusiosios vyras Zigmantas Dargevičius teigė, jog jam svarbiausia, kad tokie medikai, kaip Ž.Saladžinskas, daugiau nebedirbtų.
Ši byla visuomenėje sukėlė didžiulį ažiotažą. Ne vienas medicinos darbuotojas viešai reiškė nuomonę, kad nuteisus gydytoją už nesėkmingai pasibaigusią operaciją, kiti medikai tiesiog bijos eiti į operacinę, visuomet kils abejonių jų darbu, nuolat bus jaučiama papildoma įtampa. Keltas klausimas: kaip mediką galima vadinti žudiku?
Negana to, kalbėta ir apie tai, kad, paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį, visuomenė praras aukštos klasės specialistą.
Pasisakė šia tema ir žymūs žmonės.
Prokurorė Auksė Lipkevičienė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siūlė medikui skirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant tokiam pačiam laikotarpiui.
