Teisme bus analizuojama medicinos ekspertų pateikta išvada.
15min žiniomis, specialistai nustatė, kad kaltinamasis dėl savo sveikatos būklės net negali būti apklausiamas.
Byloje turėtų liudyti šeši asmenys, jie pakviesti į pirmąjį teismo posėdį, tačiau pasirodė ne visi.
Balandžio 6 dieną už uždarų durų surengtas neviešas posėdis užtruko apie 50 minučių.
Apklaustas ekspertas, vienas liudytojas ir Kauno miesto savivaldybės atstovas. Paaiškėjo, kad savivaldybė atsisakė apie 26 tūkst. eurų siekiančio ieškinio.
Kaip 15min paaiškino Kauno savivaldybės atstovai, apsaugos tarnybos draudimas atlygino visą žalą, todėl savivaldybės patirti nuostoliai yra padengti.
Kitas posėdis numatytas balandžio 26 dieną 13 valandą. Nutarta į jį atvesdinti neatvykusius liudytojus ir panaikinti padegėjo automobiliui taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Savivaldybė atsisako ieškinio.
Padegėjas, tikėtina, bus pripažintas nepakaltinamu ir baudžiamosios atsakomybės išvengs. Prokuroras į teismą kreipėsi dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Per metus – 74 tokios bylos
Teismas taiko asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę tuo atveju, kai yra įrodyta, jog tas asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas.
Pasak Kauno apylinkės teismo pirmininko Arūno Purvainio, teismas gali parinkti vieną iš keleto priverčiamųjų medicinos priemonių, atsižvelgiant į ekspertų išvadas ir rekomendacijas: ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
Jeigu parenkamas stacionarizuotas stebėjimas, jis gali būti trijų lygių: bendro, sustiprinto arba griežto stebėjimo sąlygomis.
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
Bet svarbu, pasak A.Purvainio, yra tai, kad teismas ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį privalo peržiūrėti šį klausimą ir spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.
Pakomentavo teismo pirmininkas ir dėl žalos, kuri tarsi lieka neatlygintina tokiose bylose.
„Asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pripažintas nepakaltinamu, už jo veiką žalą turi atlyginti materialiai už jį atsakingi asmenys (pavyzdžiui, tėvai, globėjai, kiti asmenys)“, – paaiškino A.Purvainis.
Jeigu baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo arba už jo veiksmus materialiai atsakingi asmenys neturi lėšų žalai atlyginti, įstatymų numatytais atvejais ir tvarka žala gali būti kompensuojama iš valstybės tam skirtų lėšų.
Pernai Kauno apylinkės teisme išnagrinėtos 74 tokio pobūdžio bylos.
Nesuprato, ką daro
15min primena, kad 2021 gruodžio 4-ąją Kauno Rotušės aikštėje buvo padegta Kalėdų eglė.
Vyras tamsiu paros metu, apie 1 val. 40 min., prie pagrindinės miesto kalėdinės puošmenos privažiavo automobiliu „Mitsubishi ASX“, kuriuo atsigabeno dvi 5 litrų talpas su, įtariama, degiu skysčiu.
Tyrimo duomenimis, apliejęs eglę atsivežtu skysčiu ir ją padegęs, asmuo pasišalino iš įvykio vietos.
Tokiais veiksmais vyras visuotinai pavojingu būdu sugadino didelės vertės svetimą turtą, kuris priklausė Kauno miesto savivaldybei.
Skaičiuojama, kad padaryta žala viršija 26 tūkstančius eurų.
Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę nustatyta, kad asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Jam dėl psichinės būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – gydymą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
