„Pastebėjome, jog tokios neviešos priemonės – efektingesnės. Kai vairuotojai mato, jog stovi prie kelio pareigūnas, staigiai padeda telefoną, ar vaidina, kad kasosi galvą. Kai kurie vežiojasi netgi mobilaus telefono dydžio statybinę plytelę ir tikina, jog ją apžiūrinėjo. Kokių tik pasiteisinimų neišgirstame.
Nereikia stabdyti, tikrinti ir pildyti dokumentų. Nėra jokio kontakto, tad nėra ir jokios galimybės susitarti, pasiūlyti kyšį. Neviešos priemonės yra efektingesnės.
Kai vykdoma nevieša priemonė, galima lengvai užfiksuoti tuos, kurie pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Vaizdo stebėjimo kamera filmuojamas visas automobilių srautas, vėliau peržiūrimas įrašas ir atrenkami pažeidėjai. Kai kurie jie nustatomi jau iškart, filmavimo metu. Jiems išsiunčiame protokolus. Taip taupomas ir pareigūnų, ir vairuotojų laikas. Nereikia stabdyti, tikrinti ir pildyti dokumentų. Nėra jokio kontakto, tad nėra ir jokios galimybės susitarti, pasiūlyti kyšį“, – naujoviškos priemonės pliusus vardijo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas, atliekantis Kelių policijos valdybos viršininko funkcijas Andrius Bubulis.
Tokios ar panašios priemonės šiemet vykdomos ne pirmą kartą. Kartą pažeidėjus fiksavo policijos rėmėjas, kitą kartą jie buvo registruojami pareigūnams sėdint nežymėtame automobilyje. Ankstesnių priemonių metu vaizdo kameromis buvo stebima, ar nepažeidžia vairuotojai kelio ženklų reikalavimų, ar rodo posūkius, sukdami ant Aleksoto tilto. Daukšos ir Vilniaus gatvėse buvo nustatyti 32 pažeidėjai, Karaliaus Mindaugo prospekte – 78.
„Vykdydami viešą priemonę nebūtume pasiekę tokių rezultatų. Tokio pobūdžio pažeidimus yra labai sunku užfiksuoti stovint viešai su uniforma ir tarnybiniu automobiliu. Pernai pažeidėjus nustatinėdavome naudodami mišrią priemonę: pareigūnai nežymėtame automobilyje užfiksuodavo pažeidėją, pranešdavo apie jį kolegoms, o šie už kelių šimtų metrų sustabdydavo. Šiemet jau dažniau naudosime vaizdo kameras, imsimės dažniau neviešų priemonių. Tai įprastos „parduotuvinės“ kameros, tik filmuoja gera raiška, gali arti pritraukti vaizdą“, – patikino A.Bubulis.
Pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą reidui pasirinktas pirmą, tačiau ne paskutinį, kartą. Šioje vietoje didelis tiek mašinų, tiek pėsčiųjų srautas. Kol keletas pareigūnų darbavosi ant tilto, po juo buvo pastatytas nežymėtas automobilis, kuris kartu fiksavo ir greičio viršytojus. O ar miesto kameros, kurių yra ir prie šio tilto, netinka atlikti tokiam darbui?
„Jų kokybė ne tokia gera. Ir jos stacionarios. Kartą nubaustas vairuotojas jau žino, kurioje vietoje kamera pakabinta ir perspėja kitus. O su šia mobilia kamera mes galime reidą vykdyti bet kurioje vietoje: išlipę ar ne iš mašinos“, – patikino jis.
Anot A.Bubulio, jei pažeidimo nustatymo metu automobilį vairavo ne jo savininkas, šis, gavęs administracinio nusižengimo protokolą, turi pranešti, kas vairavo iš tikrųjų. Jei nepraneša, gresia nuobauda už duomenų nepateikimą policijai.
Reido rezultatus policija žada pateikti kitą dieną. Už kalbėjimąsi telefonu vairuojant gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Už diržų nesegėjimą – nuo 30 iki 50 eurų. Jei per vienerius metus padaromas jau antras toks pažeidimas, galima 1-3 mėnesiams netekti ir teisės vairuoti.
Pasak A.Bubulio, Kaune prieš dvi dienas iškilo ir Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro įrengta kamera, kuri, stebėdama visą automobilių srautą, automatiškai atrenka tas mašinas, kurios nėra apdraustos. Elektroninių paslaugų sistemos pagalba informacija patenka ir į policijos rankas. Tai – nemenka pagalba patruliams. Tikslios jos buvo vietos pareigūnas neatskleidė.
Per dvi dienas šia kamera Kaune nustatyta apie 80 pažeidėjų, kurie nebuvo apdraudę savo transporto priemonės. To eilinių priemonių būdu užfiksuoti nebūtų įmanoma.
Tokios kameros jau veikia Vilniuje ir Klaipėdoje.
