Šiais metais dėl nusikaltimų elektroninėje erdvėje daugiau nukentėjo fiziniai asmenys, o štai pernai dominavo juridiniai.
Nusikaltėliai kasmet atranda vis naujų spragų informacinėse sistemose ir vis dažniau bando surasti potencialias aukas, kurios gerai neišmano informacinių technologijų veikimo principų.
Dažnu atveju apgaulė nukreipta į nukentėjusio siekį apsaugoti savo turtą, todėl pasitikima neva banko skambučiais ar siunčiamomis nuorodomis, arba į žmogišką norą greitai praturtėti, gauti pelną ar nuolaidas.
– Kaip vertinate šiuos metus, ar per juos įvyko daug nusikalstamų veikų, kurių metu žmonės buvo apgauti ir finansiškai nukentėjo?
– Šie metai jau pasižymėjo, kaip ypatingai gausių kibernetinių incidentų (tarp jų – ir sukčiavimų) metai. Pernai Kauno apskrities specializuotas Kriminalinės policijos skyrius atliko 106 ikiteisminius tyrimus, susijusius su kibernetiniais incidentais (įskaitant sukčiavimus), kuriuose nusikalstamomis veikomis padarytos žalos dydis siekė apie 2,6 mln. eurų.
Šiemet per 8 mėnesius atliekami 245 ikiteisminiai tyrimai, kuriuose padaryta žala nukentėjusiems jau siekia 2,4 mln. eurų. Tai tik Kauno apskrities duomenys, neskaičiuojant smulkių (iki 250 eurų) sukčiavimų.
Analizė rodo, kad praėjusiais metais didesnė finansiškai nukentėjusiųjų dalis buvo juridiniai asmenys, disponuojantys didesniais finansiniais ištekliais, o šiemet dominuoja nukentėję fiziniai asmenys.
– Kas pasikeitė nuo praėjusių metų?
– Nusikaltėliai kiekvienais metais atranda vis naujų spragų informacinėse sistemose, tačiau tos spragos didžiąja dalimi ne techninės-informacinės, bet psichologinės (vis dar dominuoja socialinė inžinerija) ir technologijų ar jų veiklos principų neišmanymas. Taip pat nusikaltėliai įgauna vis daugiau įgūdžių naudotis technologijomis, anonimiškos kriptovaliutos privalumais.
Lyginant nusikalstamų veikų mechanizmus su 2021 metais, matyti, kad nusikaltimams naudojamos išmanesnis veiklos modelis, nusikaltimo vykdymui pasitelkiamas ne vienas asmuo, pasiskirstoma vaidmenimis, naudojamasi technologinėmis naujovėmis, galimybe veikti iš bet kokios pasaulio vietos. Naudojamos iš anksto paruoštos schemos ir veikiama tiesioginiu režimu, siekiame nedelsiant atlikti neteisėtus mokėjimus ir pinigus panaudoti negrįžtamai. Pinigų perlaidoms ir jų panaudojimui pasitelkiamos skirtingos šalys nei gyvena nukentėjusysis, kad būtų apsunkintas pinigų grąžinimas.
Informacijos sklaida viešojoje erdvėje duoda rezultatus, pastebima, jog žmonės tapo šiek tiek atidesni, tačiau greitas gyvenimo tempas neretai „pakiša koją“ net ir budriausiems.
– Kokios yra šių metų tendencijos?
– Dažniausiai buvo susiduriama su SMS pranešimais apie galimą poveikį banko sąskaitoms; smulkūs sukčiavimai pagal skelbimus internete siunčiant suklastotas kurjerių svetainių nuorodas ir išviliojant mokėjimo kortelių duomenis; investiciniai sukčiavimai.
– Kokią didžiausią sumą šiais metais sukčiai išviliojo?
– Per du kartus iš vieno juridinio asmens apgaule išviliota prekių už 1,2 mln. eurų. Kitas asmuo, patyręs didžiausią žalą, neteko 150 tūkst. eurų. Skaičiuojant vienos nusikalstamos veikos vidurkį – gaunasi apie 5,7 tūkst. eurų žala vienam nukentėjusiam. Kibernetinių nusikaltimų „pelningumas“ visame pasaulyje kol kas yra antroje vietoje po „pelno“ iš narkotikų, tačiau artimiausioje ateityje gali užimti ir lyderiaujančiąją poziciją.
– Kur šiemet daugiau sukčiavimo atvejų – skaitmeninėje erdvėje ar realiai?
– Kol kas dominuoja veikos, padaromos realybėje: smurtas, vagystės, tačiau jų įtakai turi ir skaitmeninė erdvė. Tikėtina, jog ši tendencija keisis, nes elektroninio nusikaltimo sąvoka yra plečiama, o ir nusikalstamos veikos neapsieina be vienokio ar kitokio skaitmeninių įrankių ar erdvės panaudojimo. Sukčiavimams elektroninė erdvė yra vienas pagrindinių įrankių, todėl naudojamasi vis dažniau. Pažymėtina, kad skaitmeninėje erdvėje padaromoms veikoms daugiau būdingas latentiškumas, ne visada nukentėjusieji, kurie yra pakliuvę į apgaulės pinkles ir patyrę žalą, linkę kreiptis į policiją, todėl šių veikų realus mastas nežinomas.
Per du kartus iš vieno juridinio asmens apgaule išviliota prekių už 1,2 mln. eurų.
– Kokio amžiaus asmenys dažniausiai nukenčia nuo sukčių?
– Amžiaus cenzą sunku įvardinti. Tai priklauso nuo asmens įgūdžių ir naudojamų technologijų. Akivaizdu, kad nusikaltimų elektroninėje erdvėje aukomis tampa tie, kurie ta erdve naudojasi, todėl galima teigti, kad tarp aukų vyrauja jaunesnio-vidutinio amžiaus, didmiesčiuose gyvenantys asmenys, kurie betarpiškai naudojasi informacinėmis technologijomis. Jei auka vyresnė – lengviau paveikiama per įtikinėjimą ir padaroma didesnė žala.
– Su kokiomis sukčių taktikomis dažniausiai susiduria vyresniojo amžiaus žmonės ir kaip juos galima apsaugoti?
– Dažnu atveju, tai palaipsninis įtraukimas į veiksmą, pasinaudojant pasitikėjimu, kuomet sukuriama draugiška bendravimo atmosfera, o nieko neįtariantis žmogus atveria visas savo „paslaptis“. Šiais laikais, naudojantis technologijomis, patarčiau būti šiek tiek paranojiškais ir visur matyti grėsmes. Reikia kalbėtis su vyresniojo amžiaus žmonėmis, kad nevalia atskleisti savo asmens duomenų, ypatingai finansinių. Jei gaunamas bet koks pasiūlymas susijęs su finansais – visada konsultuotis su artimaisiais ar banko konsultantais.
– O ką daryti nukentėjus?
– Nukentėjus, nedelsiant reikėtų kreiptis į banką dėl mokėjimo kortelės blokavimo; išsaugoti (ne trinti) kaip galima daugiau duomenų, susijusių su įvykiu ir, žinoma, kreiptis į policijos pareigūnus.
Daugiau informacijos – kaip atpažinti sukčių, rasite čia: https://atpazinksukciu.lt/.
