Viešąją interesą gynę prokurorai ieškiniu teismo taip pat prašė, kad „Technopolio“ administracinis pastatas ir iš projekto lėšų įsigyta įranga būtų grąžinta Kauno miesto savivaldybei. Teismas šį prokurorų prašymą taip pat patenkino.
Galutinėse išvadose konstatuojama, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, pasirašęs ginčijamą sutartį, pažeidė imperatyvias įstatymo, reglamentuojančio savivaldybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, normas, taip pat viršijo jam įgaliojime suteiktas kompetencijos ribas.
Jungtinės veiklos sutarties dalis, kurią ginčijo prokuroras, buvo sudaryta grubiai pažeidžiant Civilinio kodekso nuostatas, Vietos savivaldos įstatymo reikalavimus, reglamentuojančius draudimą be savivaldybės tarybos valios disponuoti savivaldybės turtu. Ši sutarties dalis leido nepagrįstai vertingą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą perimti ir registruoti VŠĮ „Technopolis“ vardu, nors jų sukūrimui buvo panaudotos valstybės ir mokesčių mokėtojų bei ES fondų paramos lėšos.
„Patenkinus prokuratūros civilinį ieškinį, buvo ne tik panaikinta imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujanti jungtinės veiklos sutarties dalis, bet ir apgintas visuomenės interesas – 374 5000 litų vertės pastatas grąžintas teisėtam jo savininkui, visuomenės interesus atstovaujančiai institucijai – Kauno miesto savivaldybei“‚ – komentuodamas bylos pabaigą sakė Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras Marijus Šalčius.
Prokuroro teigimu, prieš pateikiant ieškinį teismui, prokuratūra savivaldybei siūlė pačiai inicijuoti minėto administracinio pastato perėmimą iš VšĮ „Technopolis“, tačiau savivaldybė jokių veiksmų nesiėmė.
Kauno apygardos teismo sprendime pažymima, kad sudarant ginčijamą jungtinės veiklos sutartį, buvo numatyti nuostolingi ir nenaudingi Kauno miesto savivaldybei įsipareigojimai, perleidus nekilnojamąjį turtą viešajai įstaigai, kuri ateityje iš savo biudžeto turėtų prisidėti prie minėto pastato išlaikymo.
