Kauno savivaldybėje yra palankios sąlygos korupcijai, nes sprendimai dėl infrastruktūros objektų yra koncentruojami nedidelės grupės žmonių rankose, nėra vykdoma pakankama kontrolė, gruodžio 13 dieną surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo grupė, kuri remiasi STT išvadomis.
„Kaune sukurta tokia schema, kurią, jei teisėsauga ateitų išsiaiškinti, ten galėtų nusilaužti ragus. Viskas yra specialiai suvelta. Yra tokie rytiniai pasitarimai pas merą. Arbatėlės gėrimas. Į tuos pasitarimus ateina ir mero sūnus, ir mero draugė, kuri niekur savivaldybėje nedirba. Gali ateiti iš mero bendrovės „Vičiūnų“ žmogus ir kažką pakomentuoti. Komisijoje liudiję žmonės papasakojo daug įdomybių dalykų.
Institucija, kuri atsakomybės už nieką neneša, tačiau ten priimtų sprendimų niekas kvestionuoti negali. Jei ten kažkas nusprendžiama, sprendimai vykdomi be jokių išlygų. Ir tik meras asmeniškai gali nueiti ir pasakyti, kad „šito nebedarome“, – situaciją tuomet vaizdžiai perteikė Seimo narys Bronislovas Matelis.
Laikinoji tyrimo grupė dešimt mėnesių (surengta 10 posėdžių) analizavo Kauno savivaldybės vykdytus infrastruktūros plėtros viešuosius pirkimus 2015-2022 metais, vertino juos reglamentuojančias tvarkas, komisijų veiklą, kontrolę, siekė nustatyti mechanizmus, naudojamus galbūt vykdant korupcines veikas.
Gruodžio 13 dieną buvo paviešintos šio tyrimo išvados, į kurias po savaitės sureagavo ir Kauno savivaldybės darbuotojai.
Savivaldybė: meras viešojo pirkimo procese nedalyvauja
Tyrimo išvadose konstatuojama, kad Kauno savivaldybės viešųjų pirkimų proceso skaidrumas nėra užtikrinamas, nes yra sudarytos sąlygos ir galimybės atsakingiems darbuotojams piktnaudžiauti procedūromis, priimti nepagrįstus sprendimus.
Pasak tyrimo grupės, egzistuoja realios galimybės ir situacijos, kai vienas asmuo, savivaldybės administracijos darbuotojas, gali inicijuoti viešąjį pirkimą, rengti pirkimo dokumentus, būti viešųjų pirkimų komisijos nariu, t.y. priimti ar daryti tiesioginę įtaką pirkimo sprendimui, priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo ir papildomų darbų, kontroliuoti rangos sutartyje ir pagal atskirus susitarimus numatytų darbų įgyvendinimą.
Remiantis liudytojų informacija, išvadose taip pat teigiama, kad visi sprendimai dėl svarbiausių infrastruktūros objektų statybos Kauno savivaldybėje yra „priimami vieno asmens – mero kabinete“, nors meras negali turėti tiesioginės įtakos sprendimams dėl infrastruktūros plėtros ar juo labiau viešųjų pirkimų.
Neva egzistuoja neformalių ryšių ir neprotokoluojamų posėdžių mero kabinete žanras, kuriame dalyvauja mero šeimos nariai, artimi savivaldybės tarybos nariai, šeimos verslo įmonių darbuotojai ir administracijos darbuotojai, kuriems yra įvardijama, koks sprendimas turi būti priimtas, o tai sukelia daugybę korupcijos rizikos veiksnių.
Atsakydama į šiuos Seimo narių teiginius, pateikiamus tyrimo išvadose, Kauno savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja Daiva Čeponienė paaiškino, kad viešuosius pirkimus atlieka Kauno miesto savivaldybės administracija (KMSA), juos inicijuoja KMSA padaliniai, kurių funkcijoms vykdyti būtinas atitinkamas pirkimas.
Lėšų dydis ir šaltiniai, anot jos, derinami su Strateginio planavimo, analizės ir programų valdymo skyriumi. Sprendimą atlikti pirkimą priima administracijos direktorius.
Tuomet pirkimų apskaitą tvarkantis asmuo apskaičiuoja numatomą pirkimo vertę, pagal kurią už pirkimą atsakingas Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus specialistas nustato pirkimo būdą ir rengia pirkimo dokumentus.
Meras viešojo pirkimo procese nedalyvauja. To nenustatė ir STT.
Viešojo pirkimo komisijai, sudarytai iš 10 KMSA padalinių darbuotojų, patvirtinus pirkimų dokumentus, skelbiamas pirkimas, vykdomos pirkimų procedūros.
Nustačius laimėtoją, sutartį sudaro ir vykdo pirkimą inicijavęs padalinys.
„Meras viešojo pirkimo procese nedalyvauja. To nenustatė ir STT. Seimo narių pasisakymuose nuolat painiojama Viešųjų pirkimų komisijos ir Urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijos veikla, nors šių komisijų tikslai ir uždaviniai iš esmės skirtingi, jos veikia pagal skirtingus teisės aktus, jas sudaro skirtingi asmenys“, – patikino D.Čeponienė.
Neįtraukia tik mažos vertės pirkimų
Tyrimo išvadose Seimo nariai tvirtino nustatę, kad daugiau nei pusė Kauno savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų nėra įtraukiami į metinį viešųjų pirkimų planą. Dažnai pirkimai neva vykdomi labai staiga, trumpą laiką, o konkurencija juose stebėtinai maža. Tai reiškia, kad konkurencijos gali ir nebūti, arba pirminė projekto vertė gali būti stipriai iškreipiama.
Atsakydama į šį „kaltinimą“, D.Čeponienė pabrėžė, kad Seimo Antikorupcijos komisijos išvados dėl pirkimų planų remiasi vien STT pateikta išvada, nes tik šiai institucijai buvo pateikti pirkimo planai, pati Seimo komisija jų neva net neprašė.
„Nors STT ir Seimo atlikti tyrimai susiję su infrastuktūros pirkimais, pirkimų planai nagrinėti visų pirkimų apimtyje, t.y. nei STT, nei Seimo komisija nenustatė, kiek infrastuktūros viešųjų pirkimų (ne) įtraukiama į planą metų pradžioje ir kiek vėliau.
Pirkimo planas yra vidinis dokumentas, naudojamas pirkimo vertėms ir pirkimo būdams nustatyti, o viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVPIS) iki kiekvienų metų kovo 15 d. skelbiama planuojamų pirkimų suvestinė, kuri rengiama pirkimo plano pagrindu, bet joje mažos vertės pirkimų neprivaloma skelbti, todėl tokių pirkimų įtraukimo ar neįtraukimo vertinimas nėra aktualus.
Šių metų gruodžio 13 d. Seimas pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimui, kuriuo ir toliau bus leidžiama neįtraukti mažos vertės pirkimų į viešai skelbiamą pirkimų suvestinę.
Mažos vertės pirkimai savivaldybėje sudaro apie 60 proc. visų pirkimų skaičiaus, bet jų vertė sudaro tik apie 1 proc. bendros pirkimų vertės. Įprastai šie pirkimai planuojami metų eigoje, nes juos suplanuoti iki kovo vidurio gana sudėtinga, jie nėra reikšmingi korupcijos atžvilgiu, jų poreikis dažnai negali būti numatytas iš anksto“, – teigė savivaldybės atstovė.
Anot jos, STT palygino pirkimų plane įvestų pirkimų skaičių kovo 15 d. ir pirkimų skaičių metų pabaigoje. Šių skaičių skirtumas, kuriame didžiąją dalį ir sudarė mažos vertės pirkimai, parodė, kad į planą metų pradžioje įtraukiama 47,6 proc. pirkimų (t.y. kiti pirkimai įtraukiami vėliau), tačiau neva nebuvo analizuota, kokie tai pirkimai ir kokios jų neįtraukimo metų pradžioje priežastys.
„Dauguma jų ir yra būtent mažos vertės pirkimai, kurių planų net neprivaloma skelbti viešai“, – pabrėžė D.Čeponienė.
Jos teigimu, vadovaujantis teisės aktais, pirkimų plano tikslinimas (t.y. pirkimų įtraukimas po kovo 15 d.) yra teisėtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai kelia grėsmę korupcijos pasireiškimui ar yra neskaidru.
„Be to, nustatytas pirkimų plano tikslinimo procentas neparodo esminių dėsningumų, kuriais remiantis būtų pagrindo vertinti kaip veiklos trūkumą, nes pastaraisiais metais buvo ypač daug papildomų pirkimų, kurių suplanuoti metų pradžioje nebuvo galimybės: tai pirkimai, susiję su COVID-19 pandemija, karu Ukrainoje (pirkimai pabėgėlių aprūpinimui). Šiemet įtaką plano tikslinimui darė ir neišvengiamai dėl šių įvykių ypač greitai besikeičiančios kainos.
Nei STT, nei Seimo tyrėjų nedomino tikrosios neplanuotų pirkimų priežastys. Tad visiškai nesuprantama, kuo grindžiama išvada, kad metų pradžioje visų planuojamų pirkimų nenurodymas gali lemti neskaidrumą ar piktnaudžiavimo galimybes, nes visi pirkimai, kuriuos privaloma skelbti yra skelbiami viešai, nėra nė vieno pirkimo, kurio kaina viršytų pirkimų plane nurodytą sumą“, – tikino D.Čeponienė.
Siūlo pažvelgti į tai, kiek sutaupo
Savivaldybės atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo metu nebuvo aiškinamasi, kiek per metus sutaupoma, t. y. kiek skiriasi įvykusių pirkimų planuota vertė nuo laimėjusių pasiūlymų vertės.
Toks rodiklis, nors priklauso ne vien nuo perkančiosios organizacijos veiklos kokybės, bet ir nuo rinkos sąlygų, vis dėlto, anot jos, paneigtų STT ir Seimo tyrime formuojamą nuomonę, jog savivaldybės pirkimų planavimas ir viešųjų pirkimų organizavimo reglamentavimas yra atliekami netinkamai ar sudaro didelę riziką korupcijai atsirasti.
Mažos vertės pirkimai savivaldybėje sudaro apie 60 proc. visų pirkimų.
„Pavyzdžiui, 2019 metais atlikus pirkimo procedūras, gautų pasiūlymų kainų bendra suma, lyginant su pirkimo pradžioje apskaičiuota maksimalia pasiūlymo kaina (net ne pirkimo verte, kuri dažnai yra didesnė), sumažėjo 15 mln. Eur, 2020 m. – 16,6 mln. Eur, 2021 m. – 11,1 mln. Eur.
Vien dėl šių sutaupymų metų eigoje atsiranda galimybė į pirkimų planą įtraukti naujų, papildomų pirkimų, nes atsilaisvina anksčiau kitiems pirkimams suplanuotos lėšos. Todėl, kaip tikslinamas savivaldybės (ir valstybės) biudžetas metų bėgyje, taip ir pirkimų plano tikslinimas dažnai yra būtinybė, o ne aplaidumo, o tuo labiau ne piktnaudžiavimo, rezultatas“, – pabrėžė D.Čeponienė.
Seimo komisija išvadose nurodė, kad laiku ir tiksliai paviešinta informacija apie planuojamus atlikti pirkimus prisideda prie viešųjų pirkimų skaidrumo ir konkurencijos juose didinimo, nes sudaro sąlygas tiekėjams iš anksto ruoštis būsimiems pirkimams ir pasiūlyti perkančiajai organizacijai tinkamai parengtus pasiūlymus.
D.Čeponienės teigimu, tokia išvada labiau pagrįsta spėlionėmis nei faktais, tai tik iš dalies teisinga informacija, kadangi, apie pirkimą plano suvestinėje nurodoma labai ribota informacija: pirkimo pavadinimas, planuota vertė ar kiti mato vienetai, numatoma pirkimo pradžia, ar perkama per CPO, t. y. duomenys, kurių resursai paskatinti tiekėjus dalyvauti ateityje skelbiamame pirkime, yra sunkiai tikėtini.
„Nėra nė vieno atvejo, kad pirkimas būtų pradedamas neįvedus pirkimo į pirkimų planą ar nepaviešinus suvestinės CVPIS. To net neįmanoma padaryti, nes visi supaprastinti ir tarptautiniai pirkimai, rengiant skelbimą CVPIS, turi būti susieti su suvestine, o mažos vertės pirkimų planų skelbti neprivaloma, nors savivaldybė savanoriškai skelbia skelbiamų mažos vertės pirkimų planus“, – paaiškino savivaldybės atstovė.
Anot jos, nėra jokių duomenų, kad pirkimo paskelbimas plane iki kovo 15 d. (ar vėliau) turi ar galimai turėtų įtakos sprendimų nešališkumui, skaidrumui ar nepiktnaudžiavimui. Juo labiau, kad tyrimuose jokio sprendimų šališkumo, neskaidrumo ar piktnaudžiavimo atvejų, D.Čeponienės teigimu, net nebuvo nustatyta.
Už planą svarbiau rinkos konsultacijos
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad daugumos didelės vertės pirkimų atvejų, prieš pirkimą buvo ir yra skelbiamos rinkos konsultacijos, kurių metu paviešinama išsami, o ne minimali, kaip skelbiant pirkimo plane, pirkimo informacija, gaunamos tiekėjų pastabos, į kurias yra galimybė atsižvelgti ir pataisyti galimai ydingas sąlygas.
„Tokios procedūros vertė yra nepalyginamai didesnė nei pirkimo plano eilutės paskelbimas, kai tiekėjams dar net nėra žinoma nei perkamų darbų/paslaugų/prekių apimtis, nei kvalifikaciniai reikalavimai, nei pasiūlymų vertinimo kriterijai ir pan. Pirkimo įtraukimo į planą iki kovo 15 d. faktas pats savaime nereiškia ir negarantuoja, kad pirkimas įvyks.
Taigi išvada dėl pirkimų, kurie į planą įtraukti po kovo 15 d., neskaidrumo yra nepagrįsta, nes neaišku, kokie atvejai buvo tiriami, pvz., tais atvejais, kai pirkimas neįvyksta (pvz., negauta pasiūlymų arba visi atmetami) ir pirkimas kartojamas, antrasis pirkimas jau tampa neplanuotu, bet tai nėra neteisėta ar sudaro sąlygas korupcijai.
Tačiau atlikti tokį pirkimą prieš tai neįvedus į planą net neįmanoma, nes kaip minėta, pirkimo skelbimas turi būti susietas su pirkimo plano atitinkamu pirkimu. Nesuprantama, kokiu pagrindu, toks (ir kiti iki kovo vidurio neįtraukti į planą) atvejis Seimo komisijos traktuojamas kaip neskaidrus“, – stebėjosi D.Čeponienė.
Teigia, kad visos planuotos kainos buvo realios
Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo grupės išvadose taip pat buvo skelbiama, kad daugeliu atveju nėra aišku, kaip Kauno savivaldybė, vykdydama didelius infrastruktūros projektų viešuosius pirkimus, nustato galutinę darbų kainą, nes nėra atliekami rinkos tyrimai, o jei jie atliekami, jais nebūtinai remiamasi.
Daugelis Kauno savivaldybės vykdomų infrastruktūros darbų jų vykdymo metu neva „reikšmingai pabrangsta“, o jų įgyvendinimo eigoje sudaroma vidutiniškai nuo trijų iki penkių susitarimų dėl keičiamų darbų arba dėl jų apimties pakeitimo. Kas tai kontroliuoja?
Atsakydami į tai, D.Čeponienė paaiškino, kad pirkimo objektų vertės yra numatytos savivaldybės strateginiame veiklos plane (SVP) ir savivaldybės padalinių metiniuose planuose, taigi jos yra nustatytos ir pagrįstos.
Nurodomos pirkimų vertės neva vertinamos atsižvelgiant į turimų techninių projektų skaičiuojamąsias kainas, kurias nustato atestuoti projektuotojai, patikrina ekspertai, atitinkamų sričių specialistai, kurių kompetencija nėra pagrindo abejoti.
Savivaldybės padaliniai, pasak D.Čeponienės, planuodami pirkimų ir SVP priemonių vertes, remiasi panašių įvykdytų objektų tam tikro mato vienetų rinkos kainomis (pvz., pagal kv. m), Aplinkos ministerijos, Sistelos rekomendaciniais dydžiais.
Savivaldybės atstovė pabrėžė, kad STT tyrimo metu nėra nustatyto nė vieno atvejo, kad planuota kaina būtų nereali, sukeltų grėsmę nusipirkti, pvz., nereikalingą/nenaudingą/per brangią prekę, paslaugą, darbus.
Rinkos tyrimo atlikimas planavimo etape (kaip nurodo STT ir pakartoja Seimo komisija), pasak D.Čeponienės, neužtikrina sutarčių pakeitimo eliminavimo, nes ne visada įmanoma prognozuoti pirkimus (turėti parengtą techninę specifikaciją, be kurios tyrimas neturi prasmės), vertes, terminus metams į priekį ir tokiu būdu užkirsti kelią minėtoms grėsmėms.
Tuo labiau, kad nuo to, kaip patikino D.Čeponienė, neapsaugo net savivaldybės prieš pirkimą atliekama išankstinė rinkos konsultacija (detalesnė procedūra nei rinkos tyrimas), techninės specifikacijos paskelbimas, siekiant supažindinti rinką su numatomu skelbti pirkimu.
Nėra nustatyto nė vieno atvejo, kad planuota kaina būtų nereali.
„Nei STT, nei Seimo komisija nenagrinėjo vertinto laikotarpio konkrečių planuotų pirkimų verčių apskaičiavimo, todėl nepagrįsta ir neobjektyvu daryti išvadą, kad neaišku, kaip nustatomos ir kuo grindžiamos planuojamų pirkimų „kainos“. Čia pastebėtina, kad įstatymuose pateikta metodika reglamentuoja planuojamų sudaryti pirkimo sutarčių verčių, o ne kainų apskaičiavimo tvarką“, – atkreipė dėmesį savivaldybės atstovė.
Dėmesys rinkos tyrimams - nepagrįstas?
Pasak D.Čeponienės, atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu buvo vertinti infrastruktūros objektų statybos/rekonstrukcijos/kapitalinio remonto darbų pirkimai, kurie atliekami pagal parengtus techninius projektus, kuriuose jau yra numatomi esminiai sprendiniai, technologijos, naudojamos medžiagos, įrangos ir pan., visai nepagrįsta išvada dėl to, kad yra rizika netinkamai pasirengti pirkimui, t. y. neįvertinus rinkos pokyčių.
„Techninio projekto rengimas stambesniam objektui gali užtrukti metus ar ilgiau, be to, tokie projektai kainuoja nemažai lėšų, todėl neracionalu ir nepateisinama būtų, prieš rangos pirkimą, siekiant gauti naujausią informaciją apie rinkoje per projekto rengimą laiką atsiradusias technologijas vykdyti rinkos tyrimą, ir tuo pagrindu vėl keisti techninio projekto sprendinius ar visą projektą, papildomai mokėti už projektavimą, tada laukti kol bus pakeistas projektas ir tik tada organizuoti rangos pirkimą (jei tik vėl rinkoje neatsiras naujų technologijų).
Prieš vykdant didelės vertės infrastuktūros objektų rangos pirkimus, savivaldybė dažniausiai (ir visada, kai tai įpareigoja įstatymas) skelbia išankstinę rinkos konsultaciją su tiekėjais, paskelbdama visus pirkimo dokumentus arba pagrindines jų dalis (maksimalią priimtiną pasiūlymo kainą, specifikaciją, pasiūlymų vertinimo tvarką, kvalifikacijos reikalavimus, sutarties sąlygas), todėl tai daug išsamesnė ir aktualesnė tiek tiekėjams, tiek perkančiajai organizacijai procedūra nei rinkos tyrimas, kurios dokumentavimas ir atlikimas yra reglamentuotas“, – nuomonę išdėstė savivaldybės specialistė.
Įstatyme, anot jos, nėra įtvirtinta nei rinkos tyrimo sąvoka ar procedūra, nei jos atlikimo tvarka ar privalomumas. Atsižvelgiant į tai, STT ir Seimo komisijos skiriamas itin didelis dėmesys ir reikšmingumas rinkos tyrimo reglamentavimui ir vykdymui, pasak D.Čeponienės, yra nepagrįstas.
STT ir Seimo tyrimuose nurodoma, kad „savivaldybėje visi su sutarčių keitimais dėl keičiamų kiekių (apimčių) susiję sprendimai yra sukoncentruojami „vieno asmens rankose“. Tai, pasak pašnekovės, yra netiesa, nes kiekvienoje rangos sutartyje nurodyta jos keitimo tvarka, susitarimai dėl sutarties pakeitimo skelbiami viešai ir juose akivaizdžiai matosi, kad juos derino ne vienas, o 3-4 asmenys.
„STT kritikuoja, kad sprendimą inicijuoti susitarimo dėl sutarties keitimo (pvz., papildomų darbų pirkimo) sudarymą priima pirkimo iniciatorius, tačiau nesuprantama, koks kitas asmuo tai galėtų būti, nei tas, kuris vykdo sutarties priežiūrą, vyksta į statybvietę, priima darbus ir t. t., t. y. žino ir derindamas su techniniu prižiūrėtoju bei projektuotoju įvertina realią situaciją.
Kiekių ir apimčių keitimas nėra vieno asmens sprendimas. Sutarčių valdymo tvarkos apraše įtvirtinta, kad susitarimų dėl sutarčių, kurias pasirašė administracijos direktorius, keitimo, projektus vizuoja ne tik jų rengėjas, padalinio vadovas, bet ir tarnautojai, atsakingi už: sutarties atitiktį Konstitucijai ir galiojantiems teisės aktams, kalbos taisyklingumą, taip pat savivaldybės atsiskaitymus ar gautino turto apskaitą vykdysiančio padalinio vadovas ar darbuotojas, savivaldybės finansinių išteklių planavimą vykdančio padalinio vadovas ar darbuotojas, padalinio, atsakingo už strateginį veiklos planavimą, vadovas ar darbuotojas, už investicijas atsakingo administracijos padalinio vadovas arba darbuotojas, administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Sutarčių valdymo tvarkos apraše taip pat nustatyta, kad visi sutartį vizavę asmenys atsako už sutarties teisingumą ir teisėtumą“, – išvardijo D.Čeponienė.
Pasak jos, Viešųjų pirkimų įstatyme numatoma galimybė įsigyti papildomų darbų, nes akivaizdu, kad vykdant sutartį dėl anksčiau nenumatytų aplinkybių (pvz., techninio projekto klaidos, projektinės ir realios situacijos objekte skirtumų) gali atsirasti sutarties keitimo poreikis, taigi, papildomų darbų įsigijimas, jei jis yra tinkamai pagrįstas (nepagrįstų išvadose neva nenustatyta), yra teisėtas ir pasitaiko praktiškai visuose stambiuose tiek Kauno savivaldybės, tiek visų kitų savivaldybių ir kitų organizacijų sutartyse.
„Beje, paskutiniame įstatymo pakeitime, kuriam Seimas pritarė šių metų gruodžio 13 d., pašalintas tokių pakeitimų vertės ribojimas, todėl keista, kad Seimo komisija priekaištauja savivaldybei dėl kelių susitarimų dėl sutarties pakeitimo sudarymo didelės vertės infrastuktūros objektuose, tačiau pats Seimas pritaria neribotam sutarčių keitimo įteisinimui“, – stebėjosi D.Čeponienė.
„Įtartinas“ – tik vienas pirkimas
Tyrimo išvadose taip pat buvo nurodoma, kad tam tikri viešieji pirkimai Kauno savivaldybėje vykdomi net neturint techninio projekto.
Atsakydama į tai, D.Čeponienė pripažino, kad STT, atlikdama tyrimą, nustatė vieną pirkimą, kurio inicijavimas ir pirkimo dokumentų rengimas (2020 m. pabaigoje) buvo atliekamas lygiagrečiai techninio projekto ekspertizės procedūroms (pirkimo dokumentai patvirtinti 2021 metų sausį).
„Techninio projekto ekspertizės paslaugos buvo įsigytos 2020 metų vasario sutartimi. Deja, užtruko neplanuotai ilgiau, nei buvo numatyta sutartyje, todėl rangos pirkimas buvo pradėtas ir planuojama darbų kaina nustatyta remiantis atestuotų projektuotojų nustatyta skaičiuojamąja kaina, įsitikinus kad projekto sprendiniai dėl ekspertizės jau nesikeis.
Atlikus techninio projekto ekspertizę, jos akte nurodyta objekto skaičiuojamoji kaina nuo planuotos skyrėsi nežymiai, o tai įrodo, kad pirkime planuota kaina atitiko pirkimo metu egzistuojančiai rinkos kainai ir tai neturėjo jokios neigiamos įtakos pirkimui.
Atlikus procedūras, laimėtojo kaina buvo mažesnė nei planuota ir nei nurodyta ekspertizės akte, taigi, pirkimas nesukėlė jokių STT ir Seimo komisijos minimų grėsmių“, – paaiškino D.Čeponienė.
Daugiau tokių atvejų, kai pirkimas pradedamas neturint techninio projekto ekspertizės, pasak jos, nebuvo, tačiau nepaisant to, STT savo išvadoje naudoja daugiskaitą, taip sudarydama įspūdį, kad toks atvejis yra ne vienas.
„Neatsižvelgta ir į tai, kad, kaip aukščiau paaiškinta, jis nesukėlė jokių STT išvadoje nurodomų grėsmių dėl palankių sąlygų šališkiems sprendimams sukurti. Seimo komisija šį „pažeidimą“ perkvalifikavo į dar didesnį, nurodydama, kad „pasitaiko atvejų, kai rangos darbų viešieji pirkimai vykdomi neturint nustatyta tvarka patvirtinto techninio projekto“. Tokio teiginio pagrindimui nepateikta jokių argumentų ar įrodymų.
Visi supaprastintos ir tarptautinės vertės infrastruktūros objektų pirkimai yra skelbiami viešai ir su pirkimo dokumentais, įskaitant ir techninius projektus, gali susipažinti bet kuris bent minimaliai viešuosius pirkimus išmanantis asmuo“, – teigė D.Čeponienė.
Protokolai egzistuoja
Skelbdama išvadas, komisijos laikinoji tyrimo grupė taip pat teigė, kad jai antikorupciniu požiūriu abejonių sukėlė ir savivaldybės Urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijos formavimo tvarka, sudėtis, funkcijos bei veikla.
Nurodoma, kad ši komisija turėtų priimti tik rekomendacinio pobūdžio sprendimus savivaldybės administracijos darbuotojams, tačiau dėl jos sudėties – komisijai vadovauja meras, sudėtyje yra jo sūnus, artimi savivaldybės tarybos nariai ir tiesioginiu pavaldumu susiję asmenys, komisija yra aiškiai valdoma vieno asmens – mero.
Pasak tyrimo grupės, šioje komisijoje priimant sprendimus nėra fiksuojami jokie argumentai, nenurodoma, ar vyko diskusija dėl svarstomo klausimo, ar administracijos darbuotojai turėjo kokių pastabų, nėra paaiškinama, kodėl sprendimas buvo priimtas, informacija apie klausimo svarstymo eigą nėra viešinama.
Taip pat šioje komisijoje nėra valdomi interesų konfliktai, neskalbiami posėdžių protokolai, neaiškūs nusišalinimo klausimai.
Atsakydamas į tai, Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pabrėžė, kad aptariamos komisijos siūlymai svarstytu klausimu įforminami protokolu. Inicijuoti klausimų svarstymą komisijoje gali savivaldybės tarybos nariai ir savivaldybės administracijos padaliniai.
Fizinių ir juridinių asmenų, Nacionalinės žemės tarnybos, savivaldybės tarybos narių gautus prašymus komisijos posėdžiams, pasak N.Valatkevičiaus, teikia savivaldybės administracijos padaliniai pagal jiems priskirtas kompetencijos sritis ir funkcijas, taip pat administracijos direktorius ir pavaduotojai.
Dėl dingusio įrašo stato naują įrangą
Tyrimo išvadas pristatęs Seimo narys Andrius Vyšniauskas užsiminė ir apie porą akibrokštų, su kuriais komisija susidūrė tyrimo metu. Vienas jų – dingo 3 valandų trukmės įrašas, darytas, kai tyrimo komisijos nariai lankėsi Kauno savivaldybėje. Įrašyta tik 30-ties minučių Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus kalba.
Komentuodamas tai, Kauno savivaldybės IT skyriaus vedėjas Vytautas Augonis pripažino, kad tikrai ties 31 minute garsas nutrūksta, nors įrašas tęsiasi 170 minučių. Specialistai negalėjo paaiškinti, kodėl taip nutiko, nors įrašas buvo daromas kaip įprasta ir jokių klaidos pranešimų programa nerodė.
„Dabar statome dubliuojančią įrašymo įrangą, kad išvengtume tokių situacijų“, – pabrėžė V.Augonis.
Siūlo transliuoti posėdžius, registruoti lankytojus
Tyrimą atlikusi Seimo komisija rekomendavo savivaldybei įgyvendinti STT korupcijos rizikos vertinimuose pateiktus pasiūlymus, parengti korupcijos prevencijos programą, koreguoti vidaus tvarką, numatant prievolę viešai transliuoti ir stenografuoti visų darbo grupių posėdžius ir formalius bei neformalius pasitarimus.
Taip pat siūloma keisti patekimo į savivaldybės pastatą taisykles, nustatant pareigą aiškiai fiksuoti, kokie asmenys, kokiu tikslu ir pas kokį savivaldybės darbuotoją lankėsi, tam, kad būtų mažinama rizika nedeklaruotam lobizmui ir korupcijos įtakoms.
Pasiūlyta ir „aiškiai ir nedviprasmiškai“ reglamentuoti viešųjų pirkimų procedūros vykdymo ir įgyvendinimo tvarką, tiksliai reglamentuojant, kaip inicijuojamas viešasis pirkimas.
Išvadose siūloma keisti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir jos kontrolės Kauno miesto savivaldybėje tvarką, aiškiai nurodant, kada ir kaip turi nusišalinti savivaldybės vadovai bei politikai, registruojant ir viešinant informaciją apie nusišalinimus ir nušalinimus bei realiai tai kontroliuoti.
Taip pat siūloma kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir STT, kad šios pateiktų siūlymus dėl priemonių, galinčių sustiprinti savivaldybių vidaus kontrolės mechanizmus.
Anksčiau paklausta, ar bus kaip nors reaguojama į Seimo Antikorupcijos komisijos paskelbtas išvadas, savivaldybės atstovė D.Čeponienė atsakyti negalėjo.
„Dėl STT išvadų yra sudaroma šiuo metu darbo grupė, kuri STT išvadas analizuos ir priims kažkokius sprendimus. Jei tikrai yra ten kokių tikrų dalykų, kuriuos galime patobulinti, mes visuomet į tai atsižvelgiame. Tikrai kažką tikslinsime, ką galima patikslinti“, – teigė D.Čeponienė.
Tyrimas pradėtas po rekordinio kyšio skandalo
Tyrimą Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo, kai šių metų kovą STT dėl įtariamo kyšininkavimo sulaikė tuometinį savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską.
Teisėsauga įtaria, kad jis paėmė 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.
Pasak teisėsaugos, tai didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.
Kauno savivaldybės atstovai kaltinimus vadina tik prielaidomis ir priekaištus atmeta
