37-erių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis šioje įstaigoje dirba dvejus metus. Ankstesnės jo darbovietės – Specialiųjų tyrimų tarnyba, Kauno apylinkės bei apygardos prokuratūros. Pasak teisėjo, sunku pasakyti tikslų skaičių bylų, kuriose dominuoja tarptautinis elementas. Sunku pasakyti ir tai, kaip sparčiai šis skaičius kinta. Viena aišku – teisminių nagrinėjimų, kuriuose dalyvauja užsieniečiai, akivaizdžiai daugėja.
„Tarptautiškumo elementas nereiškia, kad užsienietis byloje yra kaltinamasis, civilinis atsakovas ar administracinį nusižengimą padaręs asmuo. Tai gali būti ir nukentėję asmenys, civiliniai ieškovai, liudytojai. Kokia tai yra publika?
Nemažai užsieniečių figūruoja baudžiamosiose bylose, susijusiose su prekyba automobiliais turguje. Į Kauno turgų suvažiuoja kazachai, uzbekai, ukrainiečiai. Jie turi kažkur gyventi, valgyti. Kalbame ne tik apie bylas, susijusias su jų verslu – pinigų padirbinėjimą, ridų duomenų klastojimą, dokumentų, informacijos apie buvusius įvykius nepateikimą ir kitokį sukčiavimą, bet ir apie šių prekybininkų elgesį viešose vietose. Turime ir viešosios tvarkos pažeidimų, ir skundų, kad jie nukentėjo nuo lietuvių“, – teigė A.Meilutis.
Apklausiami užsieniečiai, palyginti su lietuviais, būna ekspresyvesni, labiau linkę ginti savo teises, replikuoti, užduoda daugiau klausimų.
Studentai ir NATO kariai kenčia besilinksmindami
Išskyrė teisėjas ir dar vieną kategoriją – NATO karius. Nuo šių metų sausio 1 d. prie Kauno apylinkės teismo buvo prijungti ir Jonavos rūmai, o jų veiklos teritorijoje yra karinių dalinių. Tad netrūksta bylų, kuriose skamba užsieniečių NATO karių pavardės. Dažniausiai jie pripažįstami nukentėjusiaisiais ir nukenčia dažniausiai šalia Kauno pasilinksminimo vietų.
„Trečioji užsieniečių kategorija – studentai. Bylos, kuriose dalyvauja studentai iš užsienio, dažniausiai susijusios su kūno sužalojimais, viešosios tvarkos pažeidimais, įvykusiais įvairiose pasilinksminimo vietose ar šalia jų. Dažniausiai bylose minimos vietos – „Džem'pub“ Laisvės al. ar „BO baras“ Senamiestyje. Šių barų ilgas darbo laikas, tad ir kyla įvairių nesutarimų. Su mokslais tai nesusiję.
Štai ir dabar nagrinėju bylą, kurioje vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotos muštynės šalia „Džem'pub“. Užsieniečiai studentai sukonfliktavo su dviem lietuviais. Registruotas viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Lietuviai pripažinti nukentėjusiaisiais. Kaltinamieji – du juodaodžiai užsieniečiai: vienas – iš Airijos, kitas – Jungtinės Karalystės. Versijos, kas įvyko – skirtingos. Kaltinamieji turi daug užtarėjų.
Pastebėjau, kad apklausiami užsieniečiai, palyginti su lietuviais, būna ekspresyvesni, labiau linkę ginti savo teises, replikuoti, užduoda daugiau klausimų. Štai girto lietuvio Kaune buvo užpulti du anglai, tai teismui nukentėjusieji pateikė net rūbų pirkimo kvitus. Patirtos išlaidos buvo pagrįstos“, – patikino teisėjas.
Vienas studentas kvietė į džihadą
Prisiminė jis ir dar vieną įdomią bylą, kurioje spręstas Kaune mediciną studijavusio užsieniečio patalpinimo į užsieniečių registracijos centrą klausimas. Studento pranešimus socialiniuose tinkluose pastebėjo Valstybės saugumo departamentas. Jaunuolis vykdė teroristinę propagandą: propagavo smurtą, verbavo kitus asmenis, kvietė į šventąjį džihadą. Įrašai sulaukė palaikymo.
„Teisme jaunuolis tikino neskatinantis tokių dalykų, nesantis už tai. Jis buvo uždarytas į centrą, spręsta dėl jo deportacijos iš šalies“, – patikino A.Meilutis.
Paminėjo jis ir turistų, apsistojančių Kauno viešbučiuose, kategoriją. Dažniausiai jie būna pripažįstami nukentėjusiaisiais, pvz., kažkas sumušė gatvėje, apvogė.
Išskirtinos ir kontrabandos bylos, bylos, susijusios su akcizais apmokestinamų prekių gabenimu.
„Iš Jungtinės Karalystės yra gabenami batai, drabužiai ar kitos prekės be jų įsigijimo dokumentų. Neseniai turėjau bylą, kai buvo gabenami į Lietuvą kalėdiniai „Celebration“ saldainiai, supakuoti didelėse dėžutėse. Kilo konfiskavimo klausimas. Juk galima konfiskuoti tik iš savininko, o ne vairuotojo, kuris veža. Reikėjo patikrinti, kam saldainiai iš tikro priklauso“, – pasakojo A.Meilutis.
Jei užsienietis Lietuvoje yra sulaikomas arba suimamas, teisėsaugos institucijoms privaloma apie tai pranešti to asmens gimtosios šalies ambasadai.
Netrūksta degalų kontrabandos bylų
Dauguma bylų, turinčių tarptautinį elementą, anot A.Meilučio, yra susijusios su Jungtine Karalyste, Rusija, Airija ar Vokietija.
Dauguma bylų, turinčių tarptautinį elementą, anot A.Meilučio, yra susijusios su Jungtine Karalyste, Rusija, Airija ar Vokietija.
„Rusijos elementas pasireiškia degalų kontrabandos bylose. Vilkikų maršrutas iš Kaliningrado į kokį Rusijos miestą driekiasi per Lietuvą, Baltarusiją. Principas toks: užsipilu degalų Kaliningrado srity ir piluosi jo vėl tik Baltarusijoje. Deja, bet taip nebūna. Būna vilkikai su dviem ar trim bakais. Kažkur šalia Kauno, dažniausiai magistralinių kelių prieigose, nuleidžia dalį degalų ir važiuoja toliau. Dažnai net įformina, kad įvyko degalų talpos gedimas ties Kaunu, tuomet suka atgal į Kaliningrado sritį ir vėl užsipila degalų. Kalbame apie šimtus litrų degalų“, – kontrabandos schemą pateikė teisėjas.
Gajus tampa ir sukčiavimas internetu. Ryškėja bylų kategorijos, kuriose lietuvaitės ieško turtingų užsieniečių ir išvilioja iš jų pinigus. Veikia principas: „Myliu tave, atvažiuosiu, tik atsiųsk pinigų bilietui.“ Siunčia užsienietis pinigus tol, kol pasijunta apgautas.
„Turėjome bylą, kurioje nigerietis, gyvenantis su išvaizdžia lietuvaite viename bendrabučio kambaryje, sukūrė sukčiavimo schemą. Pažinčių svetainėje suviliojo Australijos pilietį, kuriam siuntė gražias lietuvaitės nuotraukas, rašė meilės laiškus. Tuomet prasideda graudžios istorijos. Pvz., kad lietuvaitė turi vaiką, kuris neturi ko valgyti, kad susirgo mama – jai reikia operacijos. Ieškiniai siekia 20 tūkst. eurų“, – teigė A.Meilutis.
Tautinės nesantaikos kurstymo, rasizmo bylų Kauno apylinkės teisme – itin mažai, tačiau prokuratūroje jų pasitaiko. Ne visi girtų kauniečių parėkavimai kitos rasės asmenų atžvilgiu, pasak A.Meilučio, pripažįstami rasistiniais šūkiais. Dažniausiai nenustatoma intencija įžeisti užsienietį.
Priteistų sumų išieškojimo vargai
Bylos su tarptautiniu elementu, teisėjo teigimu, dažniausiai būna painios, reikalaujančios nestandartinių sprendimų. Derinant posėdžių datas, teisėjui tenka tiesiogiai susirašinėti ir su bylos šalių atstovais. Retam kuriam užsieniečiui prireikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Pasitaiko, kai pats lietuvis gynėjas puikiai kalba ginamojo gimtąja kalba – Lietuvoje veikia užsienio kapitalo advokatų kontorų, kurios specializuojasi paslaugų užsieniečiams teikimu.
Anot A.Meilučio, iš užsieniečių dažnai sunku išieškoti priteistas sumas, nes jų turtas – užsienyje.
„Priteisti yra viena, išieškoti – kita. Tiesa, šiuo metu vyksta gana sėkmingas bendradarbiavimas dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Turime nemažai teikimų iš užsienio. Pvz., dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, padaryto Vienoje. Lietuvaičiai keliavo į Kroatiją per Austriją ir Vienoje viršijo greitį. Tai užfiksavo stacionarus greičio radaras, nuotrauka atkeliavo į Vienos policijos rankas. Nustatė lietuviškus numerius, kad automobilis registruotas Kaune.
Taip Kauno apylinkės teismas sulaukė prašymo pripažinti ir vykdyti austrų priimtą sprendimą – baudos išieškojimą. Tuomet naudą gauna išieškančioji valstybė – pažeidimas Austrijoje, bet bauda sumokama į Lietuvos biudžetą. Tiesa, mes galime pakoreguoti skirtos baudos dydį, nes Austrijoje jos skiriamos didesnės“, – įdomius faktus atskleidė pašnekovas.
Nusikaltimai Lietuvoje užsieniečiams suponuoja didžiules išlaidas. Štai neseniai į Kauno oro uostą iš Baltarusijos atskridę ir kito skrydžio laukę turistai, būdami neblaivūs, prisivirė košės – iškoneveikė policijos pareigūnus. Pradėta administracinio nusižengimo teisena, o tai reiškė, kad atostogos nusikėlė.
„Egzistuoja ir užstato problema. Užsienietis padaro smulkų pažeidimą Lietuvoje. Nesuimsi. Kaip tuomet užtikrinti, kad išvykęs iš Lietuvos, jis vėliau įvykdys teismo sprendimą – sumokės priteistą baudą? Tarpvalstybinio bendradarbiavimo dėl 100 eurų baudos nepajungsi – brangu. Tad tam lyg ir pasitarnauja užstatas. Tačiau kyla klausimas: ar galima nukreipti baudos išieškojimą į jį? Juk užstato paskirtis – visai kita: turi užtikrinti šalies dalyvavimą procese. Tačiau jei asmuo pažeidžia kardomąją priemonę – išvyksta, pinigai vienaip ar kitaip lieka valstybei“, – paaiškino teisėjas.
Kauno apylinkės teismas sulaukė prašymo pripažinti ir vykdyti austrų priimtą sprendimą – baudos išieškojimą. Tuomet naudą gauna išieškančioji valstybė – pažeidimas Austrijoje, bet bauda sumokama į Lietuvos biudžetą.
Nustebino švedų darbo pavyzdys
Tarp daugelio Europos Sąjungos šalių teismų, teisėjo teigimu, vyrauja tarpusavio pasitikėjimas. Susirašinėjama su kiek perdėtomis mandagumo frazėmis. Kiek keblesnis tas susirašinėjimas tik su Jungtine Karalyste ir JAV, kuriose galioja anglosaksų teisinė sistema.
A.Meilutis yra sulaukęs Ispanijos teismo prašymo apklausti tris kaltinamuosius automobilių dalių vagysčių byloje. Užfiksuoti trisdešimt keli epizodai, kuriuose figūruoja trys lietuviai.
„Esame įsirengę puikią vaizdo konferencinę įrangą ir ją sėkmingai naudojame kone kasdien. Turėjau įdomią bylą. Gautas bendradarbiavimo prašymas iš Švedijos. Šioje šalyje buvo teisiami du lietuviai, kurie dalyvavo ne vienoje juvelyrinių dirbinių parduotuvių vagysčių. Mano pareiga buvo užtikrinti kai kurių liudytojų dalyvavimą ir juos apklausti. Teko stebėti vaizdo konferencijos metu, kaip dirba švedai. Įspūdį padarė tai, kiek yra įdedama darbo ikiteisminėje bylos stadijoje.
Pas mus prokuroras bylą stengiasi pagaminti kuo greičiau ir dažnai kokybės sąskaita. Atiduok teismui, o ten jau kaip bus, taip bus. O švedai ikiteisminio tyrimo metu sudarinėja schemas, brėžinius, modeliuoja įvykius. Bylos įrodymai – ne dėžėse, o ekranuose, viskas pateikta skaidrėse“, – nusistebėjo teisėjas.
Tačiau ne su visomis šalimis Lietuva yra sudariusi teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sutartis. Pvz., nėra ji pasirašyta su Rusija. Tokių sutarčių pasirašymą gali lemti ir politiniai sprendimai. Neigiamos patirties A.Meilutis turėjo su latviais, kurie paprašė Kauno apylinkės teismo atlikti procesinį veiksmą, tačiau vėliau patys pradingo.
Į teismų radarą vis papuola kinų restoranai
Globalūs iššūkiai, valstybės politika, pasak A.Meilučio, labai paveikia teismų darbą. Štai Jungtinei Karalystei pradėjus „Brexit“ procedūras, kinta nusikalsti linkusių lietuvių interesų kryptys – padaugėjo bylų, susijusių, pvz., su Norvegija, Suomija, Danija.
Pasijuto daugiau tarptautinio elemento Kauno apylinkės teismo bylose ir pernai trumpam uždarius Vilniaus oro uostą. Išaugo vagysčių iš užsieniečių, neaiškių kompanijų, kurie kartu vartoja alkoholį, bet nesusimoka, atvejų.
„Administracinėse bylose turime nelegalių darbuotojų užsieniečių kategoriją. Pvz., Kauno kinų restoranai. Dažniausiai juose dirba kinų tautybės asmenys, kurie netinkamai įformina dokumentus: ar gyvenimo Lietuvoje, ar darbo. Tokiose bylose atsakomybė kyla darbdaviui. Kai kurie kinų įstatymui nusižengia ne kartą. Pakartotinas pažeidimas užtraukia baudą nuo 6 tūkst. eurų“, – patikino teisėjas.
Tarptautinį elementą turinčiose bylose, pasak A.Meilučio, susiduriama su vertėjavimo problema. Atidedamas teismo posėdis, pradedamos vertėjų, kurių valanda kainuoja nepigiai, paieškos.
„Kauno apylinkės teisme jau turime dvi anglų kalbos ir vieną rusų kalbos vertėjas. Jau vien tai įrodo, kad bylų su tarptautiniu elementu skaičius auga“, – teigė teisėjas.
Jis prisiminė į Kauno oro uostą su dviem vaikais atvykusios armėnų poros civilinę bylą, kurios metu skubos tvarka buvo sprendžiamas šeimos narių laikino patalpinimo į užsieniečių registracijos centrą klausimas. Tuomet prireikė armėnų kalbos vertėjo, kurį surasti buvo ypač sunku.
Vertimas į latvių kalbą Kauno apylinkės teismui atsiėjo 700 eurų. Vertimas į prancūzų kalbą kitoje byloje – 1 270 eurų.
„Įdomus buvo posėdis. Mes tarpusavyje bendraujame su advokatu, migracijos tarnybos, policijos atstovais, o vertėjas sėdi ir tyli. Net paklausiau, kodėl aš negirdžiu verčiant. O vertėjas, kuris – tipiškas armėnas, atsistojo ir pareiškė: „Čia viskas suprantama“, – šyptelėjo teisėjas.
Brangiausi vertimai – iš latvių kalbos
Brangiausi Kauno apylinkės teismui atsiėję vertimai – latvių, norvegų, suomių, vokiečių ir prancūzų. Brangiausias buvo žodinis latvių kalbos vertimas. Tai buvo didelė byla, besitęsusi apie metus. Joje kaltinamuoju buvo pripažintas Latvijos pilietis, tikinęs, kad rusiškai nesupranta. Vertimas į latvių kalbą Kauno apylinkės teismui atsiėjo 700 eurų. Vertimas į prancūzų kalbą kitoje byloje – 1 270 eurų. Palyginimui, 1 valanda žodinio vertimo į latvių kalbą kainavo 85 eurus, į prancūzų kalbą – 70 eurų, anglų – 35 eurai, rusų – 29 eurai.
Pernai teismas vertimams iš viso išleido apie 13 tūkst. eurų, šiemet jau – 6 520 eurų.
15min pakalbinta viena iš Kauno apylinkės teismo anglų kalbos vertėjų Guoda Ivoškaitė tikino, kad pasitaikė tokių mėnesių, kai per 20 darbo dienų teko vertėjauti net 26-iuose teismo posėdžiuose.
„Kartais bylos nagrinėjime dalyvaujantys užsieniečiai įsijaučia ir ima laikyti mane tarsi savo gynėja, bando pasitarti. Paaiškinu, kad aš čia tam, jog versčiau“, – teigė Guoda.
Anot jos, darbo krūvis išties auga. Ji taip pat išskyrė teisėjo minėtą armėnų bylą, kurios metu vyko dvigubas vertėjavimas: iš armėnų į anglų ir iš anglų į lietuvių kalbą.
Leidimus laikinai gyventi Kaune per pastaruosius dvejus su pusę metų įgijo 5 704 užsieniečiai, leidimus nuolat gyventi Kaune – 697.
A.Meilučio teigimu, Kauno apylinkės teisme dirba du teisėjai, kurie specializuojasi civilinėse bylose, turinčiose tarptautinį elementą. Ypač ryškus jis santuokos nutraukimų bylose, kai ar vaikas gyvena užsienyje su vienu iš tėvų, ar vienas iš tėvų yra užsienietis. Daug bylų ir dėl turto dalybų.
„Aš džiaugiuosi dėl to, kaip Lietuvos teisinė sistema toli pažengė. Pvz., ukrainiečiai ir rusai nesupranta, kaip gali duoti kyšį, o lietuvis pareigūnas jo nepriims ir dar įskųs“, – patikino teisėjas.
Migracijos departamento 2017 metų sausio 1 dienos duomenimis, Kauno apskrityje gyveno 4 772 užsieniečiai, Kauno mieste – 2 876. 2018 metų sausio 1 dienos duomenimis, atitinkamai, – 5 171 ir 3 182. Leidimus laikinai gyventi Kaune per pastaruosius dvejus su pusę metų įgijo 5 704 užsieniečiai, leidimus nuolat gyventi – 697.
Vien pernai Kauno apskrityje apsigyveno 65 skirtingų tautybių žmonės. Daugiausiai – ukrainiečių (975), indų (375), rusų (366), baltarusių (322), sirų (227) ir Izraelio piliečių (142). 71 Kauno apskrityje pernai apsigyvenęs asmuo neturėjo įgijęs jokios pilietybės.