Kauno teisėjo A.Meilučio įžvalga: „Auga teisiamų girtų vairuotojų skaičius“

4 116 – tiek baudžiamųjų bylų, susijusių su girtais vairuotojais, kai jų kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, nuo šių metų sausio 1 iki gruodžio 14 d. ėmėsi nagrinėti Lietuvos teismai (išnagrinėtos 4 093). Per dvi likusias gruodžio savaites šis skaičius, tikėtina, dar labiau ūgtelės, juk šiuo metu daugelis įmonių organizuoja vakarėlius, prie vaišių stalo susodina didžiosios metų šventės. Būtent per šventes ar savaitgalių metu į policijos rankas ir kliūna didžioji dauguma neblaivių transporto priemonių valdytojų.

Vienam Kauno teisėjui tenka nagrinėti po maždaug 75 teisiamų girtų vairuotojų situacijas per metus.

Pernai metais teismai gavo 3 599 tokias bylas, išnagrinėjo – 3 328. Įdomu tai, kad praėjusiais metais Kauno apygardoje girtų vairuotojų teista daugiau nei Vilniaus – atitinkamai 1 181 ir 1 048. Šiemet jau pirmauja sostinė – jos teismai sulaukė 1 381 bylos, Kauno – 1 273.

Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardose šie skaičiai – perpus mažesni. Ženkliau per metus teisiamų girtų vairuotojų pagausėjo tik Panevėžio apygardoje – pernai išnagrinėtos 403 bylos, šiemet – 515. Ir šis skaičius dar kiek padidės.

Išaugo teismų krūvis

Keičiasi, pasak teisėjo A.Meilučio, tokių bylų dalyvių požiūris.

„Bandžiau paanalizuoti priežastis, kodėl skaičiai auga. Tokios nusikalstamos veikos yra labai latentiškos. Daug kas vairuoja girti, nuvažiuoja, kur reikia, išsimiega ir vėl sėkmingai toliau vairuoja. Neįkliūna daugybė vairuotojų.

Galite įsivaizduoti, kaip nuo 2017 m. sausio 1 d. išaugo teismų krūvis? Kartu su smurto artimoje aplinkoje bylomis – tai dažniausios bylos teismuose. Daugiau nei 300 bylų per vieną mėnesį. Vienam Kauno teisėjui tenka nagrinėti po maždaug 75 teisiamų girtų vairuotojų situacijas per metus“, – teigė teisėjas.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Audrius Meilutis

Koks to, prie vairo gerokai išgėrus sėdančio, vairuotojo paveikslas? Anot teisėjo, per dvejus metus atsirado ir tokių teisiamųjų, kurie šį bylinėjimosi ratą suka ne antrą ir net ne trečią kartą.

„Man vieną žmogų teko teisti 4 kartus. Kol galiausiai jis susilaukė realios laisvės atėmimo bausmės. Nors asmuo ir dirbantis, turintis gana tvirtus socialinius ryšius. Bet jei piktybiškai nepaiso įstatymo, nebelieka nieko kito, kaip tik taikyti griežčiausią sankciją. Tokių, kurie girti prie vairo sėda ne vieną kartą – gana daug. Tokie asmenys dažnai ne tik kad vairuoja išgėrę, bet ir apskritai nėra drausmingi. Gal ir smurtauja šeimoje, gal ir vagiliauja. O kur dar visa puokštė analogiškų administracinių nusižengimų, tik su mažesniais promilių skaičiais“, – patikino A.Meilutis.

Pasak jo, daugėja tokių bylų, kai įvyksta nusikalstamų veikų sutaptis – kai asmeniui jau buvo atimta teisė vairuoti, bet jis vis vien sėda prie vairo, piktybiškai nepaiso skirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Mašinų vertė nesiekia nė 500 eurų

Itin dažna girtų vairuotojų bylų išdava – transporto priemonės konfiskacija.

„Dažniausiai konfiskuojamų mašinų vertė nesiekia nė 500 eurų. Konfiskuoji vieną, uždraudi vairuoti, įsigyja kitą kokią už 200 eurų. Perka, perperka. Kartais būna sunku nustatyti, kas yra realus tos mašinos juridinis savininkas. Dažnai konfiskuojami automobiliai, nors jie ir nepriklauso kaltinamajam.

Jei nėra galimybės konfiskuoti automobilio, yra galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą arba jos dalį. Pavyzdžiui, paskolino draugui kažkas mašiną, pasitikėjo juo, garantavo, kad tas draugas – geras žmogus. O šis sėdo prie vairo girtas. Įstatymas draudžia tokį turtą konfiskuoti, nes savininkas nežinojo, kad jis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Tokiu atveju iš kaltininko išieškoma turto vertė – tos dienos automobilio rinkos kainą atitinkanti suma“, – atskleidė teisėjas, prisipažinęs, kad vengia atleisti girtus vairuotojus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – tai daro vienetiniais atvejais.

Dažniausiai konfiskuojamų mašinų vertė nesiekia nė 500 eurų. Konfiskuoji vieną, uždraudi vairuoti, įsigyja kitą kokią už 200 eurų.

Kartą vieno konfiskuotino automobilio vertė, pasak jo, buvo itin didelė – apie 35 tūkst. eurų. Jį, priklausantį įmonei, valdė jaunas, socialiai atsakingas asmuo, pasiteisinęs, kad į Kauną atvyko iš Klaipėdos, į įmonės vakarėlį, ir po jo neblaivus važiavo į netoliese esantį viešbutį.

„Įdomus atvejis. Nes automobilis priklausė bankui, o jo valdytojas – įmonė. Bankas kategoriškai nesutiko su turto konfiskavimu, bendrovė taip pat su tuo nesutiko, nes moka įmokas lizingui. Kaltininkas kaip ir liko šalia. Išieškojome turto vertę atitinkančios sumos dalį. Suveikė proporcingumo kriterijus. Žiūrėjome, kiek girtas vairavęs asmuo uždirba, kiek iš jo būtų galima turto vertės išieškoti. Šiuo atveju tai buvo 6 tūkst. eurų.

Nėra numatyta konkretaus procento, kiek turto vertės galima išieškoti. Žiūrima, kad būtų socialiai teisinga. Kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau gali sumokėti. Baudą dažniausiai reikia sumokėti per mėnesį, galime nustatyti ilgesnį terminą. Koks jis gali būti ilgiausias? Įstatymas nenumato“, – vienos bylos detalėmis pasidalijo teisėjas.

Pasak jo, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismo diskrecijos teisė – konfiskuoti automobilį ar ne. Teismų praktika šioje srityje vis dar formuojasi.

Teisiami ir paaugliai, ir senoliai

Kokie gi asmenys girti sėda prie automobilio vairo? Bent jau Kaune. A.Meilučio teigimu, dažniau tai daro vyrai, tačiau teisti teko ir ne vieną moterį.

„Publika labai įvairi. Tiek dirbantys, tiek nedirbantys, tiek turintys geras socialines charakteristikas, tiek prastas. Jauniausias, kurį teko teisti – gal 16-ikos metų amžiaus, vyriausiajam buvo virš 70-ties. Tik motyvai būna skirtingi. Dažniausiai girdimas: nemaniau, kad esu toks girtas. Arba, kad tai buvo neatidėliotinai skubus reikalas“, – neatsakingo vairuotojo paveikslą pabandė nubrėžti teisėjas.

Jo teigimu, dažnai girti vairuotojai baudžiami ne tik už tai, kad vairavo neblaivūs, bet ir dėl to, kad sukėlė eismo įvykį, per kurį dar ir nukenčia žmonės. Tuomet veikos kvalifikuojamos iš sutapties. Tiesa, dažniausiai žalą dėl to, kad asmuo sėdo neblaivus prie vairo, patiria valstybė.

Pašnekovas sugebėjo išskirti ir vieną itin teigiamą tendenciją – visuomenės sąmoningumą, didėjantį nepakantumą girtiems vairuotojams.

„Nemažai atvejų, kai ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal asmens pranešimą. Kad policija sustabdytų asmenį tiesiog gatvėje, jei tai ne eismo įvykiu pasibaigęs girto pasivažinėjimas, – retas atvejis. Dažna situacija, susiklostanti parduotuvėje, kad žmogus pamato vairuotoją, link mašinos einantį su buteliu rankose ar svirduliuojantį, ir skambina. Arba važiuoja paskui ir mato, kaip kažkas kelyje pavojingai manevruoja. Praneša. Anksčiau to nepastebėdavau.

Gal baudžiamoji politika trumpuoju laikotarpiu savo tikslų ir nepasiekia, bet žmonių sąmoningumas tampa brandesnis. O ir policija į pranešimus sureaguoja tiesiog žaibiškai. Minučių klausimas“, – pasidžiaugė teisėjas.

Teismą bylos pasiekia per 14 dienų

Gal baudžiamoji politika trumpuoju laikotarpiu savo tikslų ir nepasiekia, bet žmonių sąmoningumas tampa brandesnis.

Girtų vairuotojų bylos į teismą dažniausiai perduodamos pagreitinto proceso tvarka. Gana greitai jos ir išnagrinėjamos – dažniausiai per mėnesį.

O ar alkotesterių parodymai labai skiriasi nuo tų, kurie gaunami ištyrus vairuotojų kraują?

„Manau, kad tokių bylų skaičius didėja, nes vairuotojai apsiprato. Sėsdamas girtas prie vairo galvoja: man yra galimybė atsisakyti pūsti į alkotesterį, tad galiu gerti. Turime netobulą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies redakciją, kurioje nėra numatyta atsakomybė už vengimą ar atsisakymą pasitikrinti blaivumą. Tokiu atveju gresia tik administracinė atsakomybė: bauda iki 2 tūkst. eurų su teisės vairuoti atėmimu.

Gali teismas nekonfiskuoti automobilio, jei jis brangus. Netgi jei ir pagauna girtą prie vairo, galiu būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, kai žinai visas šias galimybes... O jei dar pažeidėjui pinigai nėra problema...

Pats laidavimo institutas nėra blogas – mažina nuteistųjų skaičių įkalinimo įstaigose, bet, gaila, kad supratimas iškreipiamas. Ar tikrai vyresnio amžiaus asmuo gali būti tokia nebrandi asmenybė, kad jam būtų reikalingas kitas asmuo, kuris padėtų taisytis? Laidavimas galimas tik išimtiniais atvejais, tik taikant jį jaunesniam asmeniui“, –patikino teisėjas.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Audrius Meilutis

Anot jo, būta ir tokių bylų, kai asmuo sutiko pūsti į alkotesterį, bet nesutiko duoti kraujo mėginio. Vis dėlto bylų be kraujo tyrimo duomenų – maža. Neblaivumą promilėmis kraujyje galima nustatyti ir kitais objektyviais duomenimis. Yra pakankamai ištobulintų metodikų, kuriose nurodyti kriterijai, pagal kuriuos galima sugretinti išpučiamą promilių kiekį ore su kiekiu kraujyje.

„Gal yra žmonių, kurie gali paliudyti, kad kartu su teisiamuoju vartojo alkoholį, gal kažkas matė tą asmenį vartojant ar svirduliuojant, gal policijos pareigūnas pasakys, kad sustabdžius iš vairuotojo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba – nerišli.

Beje, galioja ir patikros alkotesteriu metodikos. Jei iškart išgėręs pūsite, gali parodyti ir 4 prom. Turite būti 15 min. negėręs, nevalgęs, nekramtęs gumos. Alkotesterio parodymai priklauso net nuo to, pučiama į jį žiemos ar vasaros periodu. Išsikraipo jie net išėjus iš šiltos patalpos į šaltą. Metodikos nesilaikymas vertinamas pažeidėjo naudai“, – paaiškino A.Meilutis, pabrėžęs, kad naująsias valstybės kovos su girtais vairuotojais priemones bus galima vertinti tik praėjus penkmečiui – 2022-aisiais.

Pasak jo, yra riba, nuo kurios atsakomybės griežtinimas nebeveikia. Tad kaip sustabdyti tą augantį girtų vairuotojų skaičių?

Baudžiamojoje teisėje galime atimti teisę vairuoti tik nuo vienerių iki trejų metų. Administracinėje atsakomybėje yra penkerių metų terminas.

„Galbūt neišnaudojame specialios teisės vairuoti atėmimo. Baudžiamojoje teisėje galime atimti teisę vairuoti tik nuo vienerių iki trejų metų. Administracinėje atsakomybėje yra penkerių metų terminas. Pvz., už chuliganišką vairavimą. Reikėtų ir baudžiamojoje teisėje numatyti bent penkmetį.

Aišku, ne visada suveikia ir tai. Yra tokių, iš kurių ši teisė atimama jau trečią kartą. Beje, kai įkalini asmenį ir kartu atimi teisę vairuoti, atėmimo terminas pradedamas skaičiuotis nuo tada, kai jis išeina į laisvę. Mašinos konfiskacija irgi ne visuomet suveikia. Konfiskuoji, nusiperka kitą automobilį už 100 eurų. Belieka investuoti į visuomenės švietimą. Žinoma, baudžiamosios priemonės būtinos, tu turi parodyti, kad jos egzistuoja“, – patikino teisėjas.

Ar KET galioja laukuose?

A.Meilučio teigimu, yra ir tokių bylų, kai girtas vairuotojas net nespėjo toli nuvažiuoti: pranešta apie pavojingą manevravimą kieme.

„Kartą degalinės sargas nesugebėjo išvažiuoti iš degalinės teritorijos. Nepavažiavo net penkių metrų. Kolega Vilniuje, štai, turi visiškai girto buvusio ekskavatorininko bylą. Kelio remonto darbai, ekskavatorius kasa duobę. Ar tai eisme dalyvaujantis asmuo? Praktika nėra galutinai susiformavusi. Ar Kelių eismo taisyklės galioja laukuose? Pvz., girtas kombaino vairuotojas pjauna rugius. Ar jis kelyje? O ir kombaino vertė – virš milijono. Kaip konfiskuoti?

Arba žemės tankinimo aparatas. Jis priskiriamas motorinei priemonei. Galime nueiti toli. Tuoj ir su žoliapjove pjaudamas kieme žolę būsi pripažintas girtu vairuotoju“, – apie keblias bylas užsiminė A.Meilutis.

Būta ir teisiamų girtų teisėjų, prokurorų, – tai labiausiai stebina pašnekovą, juk jie nukenčia dvigubai: taikoma ir baudžiamoji, ir tarnybinė atsakomybė.

„Nesitiki, kad žmonės, išdirbę teisėsaugoje 20 metų, ir neturi elementarios atsakomybės. 7 val. ryto važiuoti į darbą girtam, įpūsti daugiau nei 2 prom., atsitrenkti į stulpą. Per naktį reikėjo gerti. Tai jei būtų nuvažiavęs į darbą, taip ir sprendimus tą dieną priiminėtų? Tai koks visuomenei susidaro įspūdis? Po to ir kalba, kad teisėjai girti nuosprendžius priiminėja“, – teigė A.Meilutis.

Sulaikomi girti prie vairo ir taksistai ar pavėžėjai. Anot teisėjo, kartą apie vieną išgėrusį taksi vairuotoją pranešė kitas taksistas.

„Aiškus ir pranešėjo paveikslas. Tai turintis aukštesnį išsilavinimą, gyvenantis mieste, sukūręs šeimą, apie 30-ties metų amžiaus asmuo, turintis vaikų. Posėdžio metu jie būna labai socialiai orientuoti. Gajus dar įsitikinimas, kad jei tu praneši, esi skundikas. Noras sumenkinti pilietiškumą. Tačiau dažnas pranešėjas teisme parodymus duoda tvirtai“, – patikino pašnekovas.

Nuoširdžiai gailisi retas

Dažnai prie vairo girti Kaune, jo apylinkėse sučiumpami ir ukrainiečiai, baltarusiai, moldavai, kurie prekiauja automobiliais, atvažiuoja į Lietuvą verslo tikslais.

„Tokie žmonės nesuprantama, kaip galima iš viso už tai teisti. Kaip negalima girtiems prie vairo sėsti. Jų gimtinėse, matyt, gajus „susitarimo“ epizodas, – teigė A.Meilutis. – Įprasta, kad užsieniečiams skiriamos baudos, nes jie dažniausiais Lietuvoje būna teisiami pirmą kartą.“

Ar yra nuoširdžiai besigailinčių dėl to, kad sėdo girti prie vairo?

„Yra žmonių, kurie supranta padarę klaidą. Tokia veika prasižengusiojo šeimai – tragedija. Juk gana didelis finansinis nuostolis – baudos didžiulės. Gailėjimasis – atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau dažnai tas gailėjimasis būna tik formalus. Jei gailisi, o iš bylos aplinkybių matosi, kad prigėręs važiavo dar nusipirkti alkoholio...“, – nutęsė teisėjas.

Gailėjimasis – atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau dažnai tas gailėjimasis būna tik formalus.

Būta tokių, kurie teisme tyli, nes dėl promilių skaičiaus nieko neprisimena?

„Buvo byla, kad įpūtė vairuotojas 4,3 prom. Įdomiausia tai, kad tokie viską prisimena. Tai yra jų natūrali būsena. Kuo daugiau išgeria, tuo geriau prisimena.

Būna, kad gauname byloje pažymas iš narkologinio ir psichiatrinio dispanserio. Paaiškėja, kad žmogus jau yra priklausomas nuo alkoholio. Teismas gali skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti sudalyvauti elgesio pataisos programoje arba gydytis nuo alkoholizmo, tačiau asmuo turi sutikti. Priversti negalime. Tiesa, galime įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tais atvejais, kai bausmės vykdymas atidedamas, o jis sulaikomas vėl girtas, gresia jau realus įkalinimas“, – patikino A.Meilutis.

Pasak teisėjo, iki šiol nėra aišku, vairavimas išgėrus yra tyčinis ar neatsargus nusikaltimas.

„Iki kokio laipsnio reikia gerti, kad suprastum, jog jau kraujyje yra 1,5 prom. Galite pasakyti? Tai priklauso nuo individualių aplinkybių. Sėdu prie vairo, esu subjektyviai įsitikinęs, kad neįpūsiu 1,5 prom. Aš nebuvau toks girtas – čia labai rimta gynybinė versija. Taigi tyčia sėdai girtas prie vairo ar ne? Svarbus tuomet ir konfiskavimo klausimas, nes dėl neatsargių nusikaltimų turto konfiskacija negalima“, – patikino A.Meilutis.