Skaičiuojama, kad į valstybės biudžetą, vykdant šią nusikalstamą veiką, buvo nesumokėta 10,7 mln. eurų pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių. Tokį civilinį ieškinį byloje pareiškė Valstybinė mokesčių inspekcija.
Spaudos konferencijoje apie baigtą ikiteisminį tyrimą papasakojo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas.
Jie pristatė milžinišką skaičių bylos tomų – apie 150, kurie keliaus į teismą. Pagrindiniai tomai – 128. Vien kaltinamasis aktas sudaro 439 lapus, kuriuos reikės išversti į užsienio kalbą. Tikėtina, rusų.
„Byla – didelės apimties. Dominavo tarptautinis elementas. Fiksuota 31 nusikalstama veika. Baudžiamojon atsakomybėn patraukta 10 įtariamųjų: 3 Latvijos piliečiai ir 7 Lietuvos. Pastarieji gyvena Kaune, Kėdainiuose ir Mažeikiuose. Suimtų šiuo metu įtariamųjų nėra. Pradžioje buvo. Schemų organizatorius, manome, buvo latvis. Jis gimęs 1966 m. Neteistas. Latvijoje jam buvo paskelbtas asmeninis bankrotas. Lietuvoje didžiausia organizatorė – kaunietė moteris. Ji 20 metų dirba degalų pardavimo sferoje, vadovavo dviem naftos produktais besivertusioms bendrovėms.
Tyrimas pradėtas dar 2015 m. Šių metų balandį surašytas kaltinamasis aktas. Labai padėjo Eurojustas. Turėjome problemų bendradarbiaujant su Izraeliu ir Kipru. Puikiai sureagavo latviai, savu laiku atlikę kratas“, – teigė D.Valkavičius.
Pasak jo, vykdant nusikalstamas veikas naudotos neveikiančios įmonės, suklastoti dokumentai. Atlikti 24 ūkiniai bei finansiniai patikrinimai – reikėjo patikrinti didelį kiekį buhalterinės apskaitos dokumentų, sulyginti juos. Lietuvių ir latvių organizuota grupė, pasiskirstė konkrečiais vaidmenimis, nusikalstamą veiką vykdė Lietuvoje. Degalus grupės nariai įsiveždavo iš vienos ES šalies, taikydami nulinį PVM tarifą. Vėliau, pasinaudojus devyniomis realiai veiklos nevykdančiomis įmonėmis, degalai buvo parduodami lietuviško kapitalo degalinių tinklams.
Išaiškinta, kad sukuriant PVM sukčiavimo tinklą buvo naudojama paini realios veiklos nevykdančių bendrovių grandinė. Nustatyta, kad kelių tokių bendrovių vadovais tapo Izraelio piliečiai, kurie tik tyrimo metu sužinojo, kad vadovauja Lietuvoje registruotoms bendrovėms. Į sudėtingą sukčiavimo schemą buvo įtraukti ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys Lietuvos ir Latvijos gyventojai. Grupės nariai juos už tam tikrą mokestį skirdavo vadovauti bendrovėms, registruotoms Lietuvoje.
Tarptautinio tyrimo metu išaiškinta, kad siekiant pasisavinti pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius, mokesčių administratoriui teikiamose deklaracijose buvo įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenys apie veiklos nevykdančių bendrovių tiek degalų įsigijimą, tiek pardavimą. Skaičiuojama, kad per keletą metų į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 9,5 mln. eurų pridėtinės vertės ir 1,2 mln. eurų akcizo mokesčių.
Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Latvijos Respublikos prokuratūra ir finansų policija. Pradėjus tarptautinį tyrimą, vienu metu buvo atlikta 20 kratų Lietuvoje ir Latvijoje.
„Buvo sudraskyta viena nusikalstamų schemų. Didelė sėkmė“, – tikino prokuroras.
Pasak R.Urbono, dėl teisinės pagalbos ir arešto orderių kreiptasi net į 10 užsienio valstybių: Estiją, Lenkiją, Izraelį, Daniją, Jungtinę Karalystę, Kiprą, Rumuniją, Slovakiją ir kt.
„Buvo nustatyti 6 asmenys, kurie vengė akcizo mokesčio mokėjimo. Degalai buvo įsigyjami iš Latvijos įmonių, jie turėjo atkeliauti į Lietuvos akcizų sandėlį, bet jį apeidavo – buvo vežami tiesiai į degalines. 10 degalinių. Didžiosios degalinės schemoje nedalyvavo. Neteisėta veikla vykdyta apie dvejus metus – nuo 2014 m.“, – teigė R.Urbonas.
Nė vienas iš dešimties įtariamųjų anksčiau nebuvo teistas ar pakliuvęs į teisėsaugos akiratį.
Teisėsaugos atstovai pasidžiaugė, kad rasta turto, kurį galima areštuoti. Aptikta ir grynųjų pinigų. Iš viso – apie 291 tūkst. eurų. Įtariamųjų iš Lietuvos turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
„Organizatorius puikiai išmanė IT technologijas. Buvo perkami fiktyvūs elektroninio pašto adresai. Maskuojama veikla. Todėl ir tyrimas užtruko, nes reikėjo atrasti būdų, kaip prieiti prie paslėptų duomenų“, – teigė D.Valkavičius.
Baudžiamasis kodeksas už šias nusikalstamas veikas numato įvairias bausmes, tarp kurių – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Baudžiamoji byla dėl didelio masto sukčiavimo, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Tai didžiausia, anot R.Urbono, per 15 metų ištirta ir teismui perduota byla , susijusi su nesumokėtais mokesčiais, Kauno apygardoje.
„Turime šiuo metu 78 ikiteisminius tyrimus, kurie susiję su PVM ar akcizų mokesčių nesumokėjimu. Tokių bylų teismuose gausės“, – teigė prokuroras.
