Į posėdį, kuriame dalyvauti galėjo tik bylos šalys, dalis kaltinamųjų ir jų gynėjų susirinko gyvai, kiti prie posėdžio prisijungė nuotoliniu būdu.
Vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje kaltinimai pateikti 16 fizinių asmenų ir vienam juridiniam asmeniui – „VVM Servis“.
Kaip anksčiau pranešė teismas, ketvirtadienio posėdis organizuojamas „siekiant užtikrinti sklandų baudžiamosios bylos nagrinėjimą ateityje“.
Jame sprendžiami organizaciniai klausimai, tokie kaip bylos nagrinėjimo grafiko sudarymas, kardomosios priemonės.
Kaip žiniasklaidą informavo Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja (ryšiams su žiniasklaida ir visuomene) Milda Kryžė, spalio 20 dienos posėdžio metu buvo suderintas bylos nagrinėjimo grafikas, pradedant nuo 2022 metų gruodžio 2 dienos 9.30 valandos iki 2023 metų gegužės 25 dienos.
Taip pat buvo sprendžiami klausimai, susiję su kardomosiomis priemonėmis.
Kauno apygardos teismas išėjo priimti procesinio sprendimo dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje.
„Rišamoji grandis“ – buvęs advokatas
Į posėdį atvykęs vieno iš kaltinamųjų advokatas Adomas Liutvinskas sakė, jog byloje, pradėjus ją nagrinėti, laukia „daug įdomių dalykų“.
Jo vertinimu, byla sudaryta iš „visiškai atskirų epizodų“, tarp kurių bendra tik tai, kad juose figūruoja buvęs advokatas Drąsutis Zagreckas.
„Čia visiškai atskiri epizodai – visiškai, – BNS ketvirtadienį sakė advokatas A.Liutvinskas. – Nieko bendro neturintys, išskyrus tai, kad ten visur figūravo advokatu tuo metu buvęs D.Zagreckas. Tai čia jis rišamoji grandis“.
Šiam buvusiam advokatui taip pat buvo pareikšti įtarimai, tačiau jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nes bendradarbiauja su teisėsauga atskleidžiant kitus korupcinius nusikaltimus.
A.Liutvinsko vertinimu, byloje yra „daug niuansų tokių, kurie kaltinimui nėra palankūs“.
A.Liutvinsko vertinimu, byloje yra „daug niuansų tokių, kurie kaltinimui nėra palankūs“.
Galima korupcija byloje kaltinami nuo pareigų nušalintas Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs šio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, laikinai nušalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėjas, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus Airingas Kartanas.
Byloje dėl „Vijūnėlės“ dvaro statybos aplinkybių bus teisiamas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas bei jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas.
Kiti kaltinamieji bei jų advokatai, ketvirtadienį atvykę į Kauno apygardos teismą, bendrauti su žiniasklaida atsisakė, teigdami, jog šioje proceso stadijoje dar anksti kažką komentuoti.
Tarp kaltinamųjų – advokatų klientai, tarpininkai
Likę kaltinamieji byloje yra advokatų klientai, įtariamos korupcijos grandinės tarpininkai.
Tai Arūnas Blažaitis, Ernestas Sakalauskas, Laimonas Vaškevičius, Oksana Sakalauskienė, Rolandas Vasiliauskas, Romutis Stočkūnas, Vasilijus Menkovas ir Egidijus Galatiltis.
R.Stočkūno gynėjo A.Liutvinsko teigimu, jo kaltinamasis šioje byloje atsidūrė dėl vieno pokalbio telefonu.
„Mano ginamasis apskritai šitoje byloje, pagal mane, niekuo dėtas. Tiesiog jis pakalbėjo telefonu – tuo viskas ir baigėsi“, – tvirtino jo gynėjas.
Pasak advokato, R.Stočkūnas su žmona buvo pripažinti kaltais Šiaulių apygardos teismo, tačiau vėliau tiek Apeliacinio, tiek Aukščiausiojo Teismo išteisinti.
„Tai dabar neva jis norėjo papirkti kolegiją Apeliacinio teismo, nors pagal bylos medžiagą, jis nei papirko, nei jam reikėjo papirkinėti, nei jis davė pinigų – iš tų pokalbių turinio aišku“, – teigė gynėjas.
A.Liutvinskas sakė nesuprantantis, kam reikėjo šį epizodą pridėti prie minėtos bylos.
Kauno apygardos teismui šią bylą perdavė Lietuvos apeliacinis teismas. Jis buvo nutaręs, kad rezonansinę galimos korupcijos teisinėje sistemoje bylą turi nagrinėti Šiaulių apygardos teismas, tačiau paaiškėjo, kad jo Baudžiamųjų bylų skyriuje nėra pakankamai teisėjų, iš kurių galėtų būti sudaryta privaloma trijų teisėjų kolegija – bylą galėtų nagrinėti tik viena šio skyriaus teisėja.
Esant tokiai situacijai Apeliacinis teismas konstatavo, kad proceso operatyvumo ir teisingumo principai geriausiai bus užtikrinti bylą perdavus nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sako surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.
Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje.
