Atliktame tyrime nustatyta, kad per praėjusius metus kaunietis iš Vakarų Europos transporto priemonių pardavėjų nupirko 320 automobilių. Bendrovės apskaitoje buvo užfiksuota, kad pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis už automobilius buvo sumokėta daugiau kaip 670 tūkst. eurų.
Kelis šimtus automobilių pardavusi bendrovė tegavo 7 tūkst. eurų pajamų. Be to, bendrovės apskaitoje nebuvo duomenų apie parduotus 54 naudotus automobilius, kurie buvo registruoti valstybinėje įmonėje „Regitra“. Įtariama, kad pusšimtis automobilių buvo parduoti šešėlyje.
FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai kartu su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais išaiškino, kad visos automobilių pirkimo–pardavimo sutartys yra apgaulė. Realiai ši bendrovė tokio kiekio automobilių nepirko ir nepardavė.
Tyrimo metu nustatyta, kad įsigyti automobiliai tą pačią dieną buvo parduodami automobilių prekeiviams iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos, Kazachstano ir kitų Vidurinės Azijos valstybių.
Pavyzdžiui, įtariama, kad Ukrainos piliečių įsigyti automobiliai su lietuviškais numeriais, neįforminus muitinės eksporto procedūrų ir nesumokėjus muito, importo ir kitų mokesčių užsienio valstybėse, buvo išgabenami iš Lietuvos. Į kitas užsienio valstybes išgabenamiems automobiliams buvo atliekamos įprastos eksporto procedūros.
Kauniečio vadovaujama bendrovė tebuvo naudojama kaip tarpininkė. Jos vadovas už vieno automobilio „įsigijimą“ gaudavo 30–50 eurų atlygį.
Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo baigtą ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūra. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
