Kėdainiečio Romano Mscichausko artimieji tvirtai įsitikinę, kad jeigu lemtingąją 2018 metų liepos 29-ąją nebūtų kvietę greitosios pagalbos, vyras būtų likęs gyvas.
Paradoksas, bet atrodo, kad jie teisūs. Kėdainių greitosios darbuotojai – Vigintas Balsys ir Ričardas Survila – nuo įvykio prabėgus ketveriems metams teismo pripažinti kaltais dėl paciento neatsargaus gyvybės atėmimo.
Konstatuota, kad garbaus amžiaus namuose sunegalavęs Romanas mirė dėl traumos, patirtos nuvirtus greitosios neštuvams. Šią istoriją 15min aprašė dar 2018 metų rugpjūtį.
Po įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas baigėsi baudžiamąja byla Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose. Šie 2022 metų liepos 14 dieną priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Krito neštuvai
Aukštesnįjį išsilavinimą įgijęs, Kėdainių GMP skyriuje skubios pagalbos specialistu dirbantis kėdainietis V.Balsys bei tame pačiame skyriuje įvykio metu dirbęs, vidurinį išsilavinimą turintis R.Survila kaltinti neatsargiu gyvybės atėmimu (Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką jie atliko pažeisdami teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.
Už neatsargų gyvybės atėmimą baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V.Balsys, būdamas Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) GMP skyriaus skubios medicinos pagalbos slaugos specialistu ir turėdamas pareigą užtikrinti paciento saugumą, padėti transportuoti ligonius GMP vairuotojui-sanitarui, o, esant reikalui, kviesti į pagalbą ir aplinkinius žmones, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, 2018 metų liepos 29 dieną apie 15.40 valandą prie paciento Romano namų Kėdainiuose, kartu su Kėdainių PSPC GMP skyriaus vairuotoju-sanitaru R.Survila transportuodamas specialiaisiais neštuvais su ratukais gulintį ir specialiaisiais diržais fiksuotą nukentėjusįjį į GMP automobilį, neįsitikinęs ir nesiimdamas priemonių užtikrinti, kad kolega vienas išlaikys neštuvus, paliko pacientą kartu su vairuotoju-sanitaru vienus, nepasirūpino pagalbininkais ir nuėjo pirmas į GMP automobilį.
Vadovaujantis taisyklėmis, neštuvų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių ir būti su pacientu visą laiką. Instrukcijoje taip pat nurodoma pasistengti vežant per tokias kliūtis kaip bordiūras ar slenkstis – lengvai pakelti neštuvus ir nuleisti tik už kliūties.
Kol V.Balsys buvo nuėjęs, vienas likęs kaltinamasis R.Survila saugiai neišlaikė neštuvų, dėl ko jie apvirto ant kairio šono ir nukentėjusysis, būdamas fiksuotas prie jų, trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą, taip patirdamas galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Trauma komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir koma.
Dėl patirtos galvos smegenų traumos 2018 metų rugpjūčio 4 dieną nukentėjusysis Romanas ligoninėje mirė.
Nunešė įrangą
Apklausti teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji kaltais neprisipažino.
V.Balsys paaiškino, kad jis ant savęs buvo užsidėjęs krepšį su medicinos įranga, tad privažiavus iki šaligatvio pabaigos neturėjo jėgų nukelti neštuvų su ligoniu nuo šaligatvio.
Tuomet jis neva pasiteiravęs kolegos vairuotojo-sanitaro, ar šis užfiksavo neštuvų ratukus ir ar jam nėra sunku juos laikyti.
Matydamas, kad ratukai stovi ant lygaus šaligatvio, greitai nuskubėjo padėti įrangą į automobilį. Nubėgęs į automobilį, po kelių sekundžių V.Balsys išgirdo triukšmą ir moters (paciento Romano žmonos) šauksmą „užmušė“. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad neštuvai su pacientu guli ant dešinio šono.
Kaltinamasis matė paciento galvos dešinėje pusėje žaizdelę smilkinio srityje. Po to su kolega jie įkėlę nukentėjusįjį į automobilį, kai kitais kartais tai padarydavo vienas R.Survila.
V.Balsys išgirdo triukšmą ir moters (paciento Romano žmonos) šauksmą „užmušė“.
Vežant pacientą į ligoninę, V.Balsys tikino automobilyje jį apžiūrėjęs: būklė buvo nei pagerėjusi, nei pablogėjusi. Nuvykus į priėmimo skyrių, jis neva visą laiką prašė, kad pacientas kuo greičiau būtų vežamas į Kauno klinikas.
Negana to, teisme kaltinamasis tikino, kad instruktažą, kaip naudotis neštuvais, praėjęs tik po įvykio – anksčiau neva niekas jokių instruktažų nevedęs, neakcentavęs, kad jis ištisai turi stovėti prie paciento. Viskas, V.Balsio teigimu, buvo palikta savo nuožiūrai.
Jo įsitikinimu, už paciento transportavimą yra atsakingas vairuotojas. Tiesa, kaltinamasis pripažino žinojęs, kad transportuojant pacientą turi būti du asmenys.
Vėliau teisme V.Balsio darbovietės atstovė paneigė, kad darbuotojas nebuvo instruktuotas.
Stebėjosi kolegos pasišalinimu
Antrasis kaltinamasis R.Survila kaltu teisme taip pat neprisipažino.
Vairuotojas-sanitaras papasakojo, tą dieną iš namo kartu su V.Balsiu vežęs ligonį ant neštuvų su ratukais. Jis buvo ratukų gale, o kolega -ratukų priekyje. Vežė jie neštuvus su ratukais iki šaligatvio pabaigos, tuomet juos neva pastatę įstrižai gatvės. Iki greitosios pagalbos automobilio buvo likę keli metrai.
Belaikant ratukus, kaip teigė R.Survila, jie atsifiksavo, truktelėjo jį į priekį. Tuomet jis pradėjęs šaukti, kad neišlaiko ratukų. Po to neštuvai su ligoniu nukrito ant asfalto.
Prie jų greitai pribėgo V.Balsys ir jie kartu pakėlė ratukus su ligoniu. R.Survila negalėjo pasakyti, kodėl kolega nuėjo pasidėti įrangos į automobilį, o jos nepasidėjo šalia gatvėje. Juk prie jų buvo ir paciento artimieji – žmona su sūnumi. Šie būtų pasaugoję įrangą.
R.Survila buvo įsitikinęs, kad jei V.Balsys būtų buvęs kartu su juo, neštuvai nebūtų buvę paleisti ir nebūtų nugriuvę. Vairuotojas-sanitaras žinojo, kad pagal instrukciją negali prie ligonio, gulinčio ant neštuvų, likti vienas iš komandos narių, o kitas išeiti ir palikti ligonį.
Kaltės nusikalstamos veikos padaryme kaltinamasis nepripažino, nes manė, kad nei jis, nei V.Baltys, veždami ligonį neštuvais su ratukais, nepažeidė jokių instrukcijos reikalavimų.
Prašė priteisti po 100 tūkst. eurų
Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė nusikalstamų veikų padaryme, kaip pripažino Kaišiadorių teismas, yra pilnai įrodyta nukentėjusiųjų V.M. (paciento sūnus), L.O.M. (paciento žmona), liudytojų, mačiusių įvykį, parodymais, ekspertų bei specialisto išvadomis, kurie sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga.
Romano sūnus V.M. teisme paaiškino, kad tą lemtingąją dieną jo tėvui pasidarė bloga – jis drebėjo, bet buvo sąmoningas. Todėl ir buvo iškviesta greitoji pagalba.
Nugriuvus neštuvams, kaip teigė V.M., iš jo tėvo galvos stipriai bėgo kraujas. Pagalba neva buvo suteikta tik įkėlus neštuvus į greitąją. Vėliau tėvas keliavo iš vienos ligoninės į kitą, jo būklė po kelių dienų pablogėjo. Galiausiai buvo atlikta operacija, po kurios jis mirė.
Nukentėjusiuoju byloje pripažintas V.M. prašė teismo priteisti iš Kėdainių PSPC 100 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl tėvo mirties patyrė stresą, turėjo rūpesčių, išgyveno nemigo naktis.
Teisme liudijusi mirusiojo žmona L.O.M. teigė mačiusi, kaip vežimėlis su jos vyru virto ant šono, po to ant asfalto liko didelė kraujo dėmė. Pamačiusi tai, ji sukliko „užmušė mano vyrą“.
Prašė teismo priteisti iš Kėdainių PSPC 100 tūkst. eurų.
Iš Kėdainių PSPC ji prašė priteisti 1948,10 eurų turtinės žalos atlyginimą (išlaidos, kurias patyrė laidodama savo vyrą), taip pat 100 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Moteris paaiškino, kad ji su vyru visą gyvenimą buvo labai artimi, daug bendravo ir dar 2018 metų visą birželį buvo kartu Druskininkuose, vaikščiojo į koncertus. Nurodė, kad net milijonas eurų negali jai kompensuoti vyro netekties.
Iš įvykį mačiusių liudytojų paaiškėjo, kad vairuotojas-sanitaras atsisakė praeivių pagalbos – tikino, kad pats susitvarkys. Vienai liudytojai vežimėlis pasirodė nestabilus, jo ratukai buvo barškantys. Kadangi ligonis buvo stambus, vežimėlis atrodė per siauras jam.
Jei būtų jaunas ir sveikas, būtų išgyvenęs
Byloje apklausti ekspertai konstatavo, kad paciento mirties priežastis – galvos smegenų trauma. Būtent ji sukėlė tolimesnę įvykių eigą smegenyse, pasireiškusia kraujo išsiliejimu, o tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu bei koma. Tai laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kai pirmą kartą Romanas buvo nuvežtas į Kauno klinikas, ten buvo konstatuota, kad yra susidariusi ne itin didelė, 3 mm storio hematoma. Neurochirurgai nutarė, kad operacinis gydymas tuo metu nereikalingas, nutarta gydyti konservatyviai, pacientas buvo gražintas į Kėdainių ligoninę. Vėliau ta hematoma didėjo, tad Romanas buvo sugrąžintas ir operuotas Kauno klinikose.
Medicinos ekspertai pripažino, kad paciento amžius ir vartoti kraują skystinantys medikamentai galėjo sąlygoti gausesnį kraujavimą. Neva, jei vyras būtų buvęs jaunas, sveikas žmogus, nuo tokios traumos būtų išgyvenęs. Kitam sveikam žmogui, nevartojančiam tokių vaistų, kokius vartojo Romanas, ir patyrusiam analogišką galvos traumą, tai būtų tik muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje.
Taigi paciento mirtį lėmė patirta galvos smegenų trauma, lydima gretutinių patologijų visumos. Niekas dabar jau negali atsakyti į tą klausimą, ar Romanas galėjo dėl širdies nepakankamumo mirti būtent tą dieną ir valandą.
Tiesa, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje 2018 metų liepos 29 dienos įvykis įvertintas kaip nelaimingas atsitikimas. Mirtį neva nulėmė ir gretutinių patologijų visuma – progresuojantis paciento širdies veiklos nepakankamumas dėl išeminės širdies ligos, o autopsijos metu nustatytas širdies vainikinių arterijų susiaurėjimas iki 75 procentų bei lėtinio širdies ritmo sutrikimo.
Tokio įvykio nėra buvę
Apklausta teisiamojo posėdžio metu laikinoji Kėdainių PSPC direktorė J.V. tikino, kad po įvykio įstaigoje buvo sudaryta komisija ištirti visas aplinkybes, buvo pasikviestas firmos, kurios yra neštuvai, atstovas – dar kartą pravesti apmokymai.
Anot jos, felčeris V.Balsys įvykio metu buvo įsitikinęs, kad neštuvai stovi saugiai, todėl ir paliko juos su pacientu saugoti vairuotojui.
Neštuvai nelaimės metu nelūžo, jie toliau buvo naudojami, gamintojai nerado jokių jų trūkumų.
Apklaustoji įstaigoje tikino dirbanti nuo 2009 metų: tokio įvykio nebuvo nei iki tol, nei po to. Tiesa, buvo vieną kartą įvykęs priėmime kritimas, kadangi buvo nelygus paviršius, bet tuomet pacientas nebuvo sužalotas.
Neštuvai nelaimės metu nelūžo, jie toliau buvo naudojami.
Liudytoja J.V. taip pat teigė, kad abu darbuotojai išgyvena dėl įvykio. Vairuotojas dėl labai didelio streso net pakeitė darbą - išėjo iš GMP skyriaus.
J.V. teisme tikino galinti pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad V.Balsys buvo supažindintas su neštuvų naudojimosi instrukcija, kurie buvo 2011 metais gautame automobilyje. 2011 metais, kaip ir kasmet, darbuotojai buvo supažindinami su darbų saugos instrukcijomis.
Kaltinamųjų darbdavė buvo pasirašiusi sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartis. Vienam draudžiamajam įvykiui draudimo liudijime buvo nustatyta 30 tūkst. eurų suma.
Privalės atsiprašyti
Ištyręs bylą, Kaišiadorių teismas konstatavo, kad V.Balsys turėjo visas galimybes krepšį su medicinine įranga padėti ant šaligatvio ir toliau kartu su kolega transportuoti nukentėjusįjį į GMP automobilį, kuris stovėjo kelių metrų atstumu nuo neštuvų stovėjimo vietos. Juo labiau, V.Balsiui nebuvo būtinybės nešti krepšio su medicinine įranga į automobilį, nes netoliese buvo nukentėjusieji, kurių V.Balsys turėjo galimybę paprašyti pasaugoti krepšį.
Todėl, teismo manymu, kaltinamajam nebuvo jokios būtinybės palikti vieną kaltinamąjį R.Survilą prie neštuvų, ant kurių gulėjo nukentėjusysis, o pačiam eiti į GMP automobilį.
Teismo vertinimu, dėl kaltinamųjų veiksmų, kuomet nukentėjusysis patyrė galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu į smegenis, o tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir koma, buvo dėl neatsargumo atimta gyvybė.
Kaltinamieji pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Būtent dėl jų pažeidimų buvo mirtinai sužalotas nukentėjusysis.
Teismas nustatė, kad kaltinamųjų kaltė – neatsargumas, pasireiškęs nusikalstamu nerūpestingumu, nes kaltinamieji nenumatė, kad dėl jų veikos gali mirti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų buvę apdairesni ir atsargesni.
Skiriant bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgė į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kaltinamieji anksčiau teismo neteisti, nebausti administracine tvarka, darbe charakterizuojami teigiamai, dirba.
Todėl kaltinamiesiems skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis – žymiai mažesnis už Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį – dveji metai įkalinimo.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymas tiek V.Balsiui, tiek R.Survilai atidėtas minimaliam terminui – vieneriems metams.
Abu kaltinamieji įpareigoti per bausmės atidėjimo laikotarpį atsiprašyti nukentėjusiųjų.
Priteisė kur kas mažesnės neturtines žalas
Teismas konstatavo, kad už kaltinamųjų veiksmais padarytą žalą yra atsakingas jų darbdavys – Kėdainių PSPC. Darbdavys savo civilinę atsakomybę, kaip minėta, buvo apdraudęs draudimo bendrovėje.
Abiejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius teismas tenkino iš dalies – mirusiojo žmonai priteisė 18 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, sūnui – 12 tūkst. eurų. Priteista ir 1 948,10 eurų turtinė žala.
Nukentėjusioji L.O.M., kaip pripažino teismas, neteko artimo žmogaus – sutuoktinio, su kuriuo siejo glaudūs ryšiai ir tolimesni gyvenimo planai, nukentėjusysis V.M. neteko tėvo, su kuriuo praleisdavo labai daug laiko, šis patardavo visais gyvenimo klausimais. Nukentėjusiuosius po Romano mirties ištiko šokas, jie patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, juos apėmė emocinė depresija, buvo sutrikdytas įprastinis gyvenimo ritmas.
Be to, nukentėjusieji dvasinius išgyvenimus, psichologinį skausmą bei kitas pasekmes jaučia iki šiol.
Mirusiojo žmonai priteisė 18 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, sūnui – 12 tūkst. eurų.
Vertinant nukentėjusiosios L.O.M. patirtos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad mirusysis ir nukentėjusioji kartu santuokoje pragyveno daugelį metų, bet ir į nukentėjusiosios amžių ir galimybę ateityje atkurti tokius santykius. L.O.M. bylos nagrinėjimo teisme metu buvo 87-erių metų amžiaus, jos ir Romano santykių nutrūkimas nukentėjusiajai yra labai skaudi pasekmė ir jų atstatymo pilna apimtimi galimybė yra mažai tikėtina.
Neturtinė žala priteista iš draudimo bendrovės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.
